2019-ųjų gruodžio 18 į Uhano centrinės ligoninės priimamąjį atvyko 65-erių vyras su neįprasta kvėpavimo takų infekcija. Ligos simptomai jam reiškėsi jau kelias dienas ir jis spėjo suvaikščioti į polikliniką, kur gavo antibiotikų. Tačiau vaistai nepadėjo: temperatūra niekaip nenukrito. Jam buvo atlikta bronchoskopija, kompiuterinė tomografija ir bronchoalveolinis plovimas, o plaučių skystis buvo išsiųstas tyrimams į laboratoriją.
Skyriui vadovaujanti Ai Fen mano, kad tai buvo pirmasis naująja koronaviruso infekcija užsikrėtęs pacientas, kurį ji apžiūrėjo. Iki ligos vyras dirbo Uhano jūros gėrybių turguje, kuris yra laikomas vienu galimų iš koronaviruso kilmės šaltinių. Tačiau tuomet apie tai dar nebuvo žinoma.
Tuo metu Uhane buvo užfiksuoti vos keli sudėtingos formos pneumonijos atvejai, kurių kilmė nebuvo žinoma ir medikai dar nežinojo, su kuo susidūrė.
Gruodžio 27-ąją į tą pačią Uhano ligoninę perkėlė dar vieną pacientą su tokiais pačiais simptomais. Jis buvo 20 metų jaunesnis už pirmąjį, neturėjo lėtinių ligų, tačiau infekcija pasireiškė dar sudėtingesniais simptomais. Prieš atvykstant į Ai Fen skyrių jis buvo gydomas kitoje miesto gydymo įstaigoje, tačiau vyro būklė nuolat prastėjo. Kuomet pacientas buvo atvežtas, jo kraujas deguonimi buvo aprūpintas vos 90 proc. – gerokai mažiau, negu pas sveiką žmogų.
Dar tą patį vakarą Ai Fen sulaukė kelių žinučių iš savo vadovybės. Ją perspėjo, kad nederėtų skleisti informaciją apie naują ligą, ir pagrasino, kad nepaklusus jai teks prisiimti už tai atsakomybę.
„Aš visą naktį negalėjau užmigti, nerimavau ir galvojau apie tai, kas nutiko, – prisiminė ji. – Man į galvą šovė mintis, kad viskas turi dvi puses. Net jeigu mano veiksmai ir užtrauktų kažkokias negatyvias pasekmes, nėra nieko blogo tame, kad reikia priminti Uhano gydytojams apie būtinybę būti atsargesniems“.
Kitą rytą Ai Fen buvo iškviesta į ligoninės disciplinos komisiją bei paskelbė jai griežtą nuosprendį. Nors moteris ir prisiėmė visą kaltę, buvo nubausti dar aštuoni medikai, kurie aptarinėjo jos paviešintą nuotrauką „WeChat“.
Po susitikimo su savo vadovybe Ai Fen paprašė atleisti ją iš darbo, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.
„Vakar aš grįžau namo, puikiai prisimenu, kaip dar ant durų slenksčio pasakiau vyrui, kad jeigu kas nutiktų, jam tektų vienam auklėti vaiką“, – pasakojo moteris „Renwu“.
Ji nusprendė nieko nepasakoti artimiesiems apie koronavirusą ir gautas bausmes, tačiau perspėjo, kad nesilankytų masinėse žmonių susibūrimo vietose ir gatvėje nešiotų kaukes.
Dar tą pačią dieną Kinijos valdžia perspėjo Pasaulio sveikatos organizaciją, kad Uhane aptikti keli nežinomos kilmės pneumonijos atvejai. Tai buvo pirmasis oficialus prisipažinimas, kad problema egzistuoja. Naujoji liga dar neturėjo oficialaus pavadinimo, ir niekas net negalėjo pasakyti, kaip ji yra perduodama ar kokį pavojų kelia. Taip pat nėra aišku, kaip Kinijos valdžia būtų reagavusi, jeigu apie informacijos apie naują susirgimą savo kolegoms „WeChat“ nebūtų paviešinusi Ai Fen.
Epidemija
Jau sausio 1-ąją Ai Fen grįžo į darbą. Gydytoja nerimavo, kad apie potencialią grėsmę nėra perspėjami net medikai. Buvo draudžiama kalbėti apie ją rašytiniu būdu, užsiminti kolegoms buvo galima tik žodžiu. Maža to, vadovybė uždraudė gydytojams ir slaugytojams nešioti apsaugos priemones, kad „nebūtų skleidžiama panika“. Savo darbuotojams Ai Fen liepė slėpti apsauginius kostiumus po darbo chalatais – daugiau ji niekuo jiems negalėjo padėti.
Viso per pirmąją metų parą į jos skyrių pateko dar septyni žmonės su tos pačios infekcijos požymiais. Situacija prastėjo kiekvieną valandą. Iš pradžių atvykstantys pacientai buvo vienaip ar kitaip susiję su jūrų gėrybių turgumi, tačiau vėliau tokių asmenų skaičius pradėjo mažėti. Sirgo žmonės, kurie niekada nesilankė turguose, neturėjo ten dirbusių giminaičių. Neretai į skyrių buvo atvežamos visos šeimos.
Ai Fen pradėjo įtarti, kad nepaisant oficialios versijos naujasis koronavirusas gali būti perduodamas tarp žmonių.
„Jūros gėrybių turgų uždarė dar sausio 1-ąją, kodėl tuomet pacientų skaičius vis augo, jeigu žmonės negali užkrėsti vienas kito?“ – tuomet galvojo ji. Ligoninės vadovybė atsisakė jos klausytis net ir po to, kai susirgo viena iš ligoninėje dirbusių slaugytojų. Sausio 16-ąją vykusio skubaus susirinkimo metu Uhano medikams buvo patikinta, kad viruso perdavimas nuo žmogaus žmogui yra negalimas.
Pakeisti jų nuomonę pavyko tik kuomet įsikišo autoritetingas kinų epidemiologas, 83-ejų Zhongas Nanshanas – būtent jis 2003-iaisiais aptiko SARS koronavirusą. Jis atvyko į Uhaną ir akimirksniu suprato, kad miestas atsidūrė ant epidemijos ribos. Sausio 19-ąją jis žurnalistams papasakojo, kad infekcija yra perduodama nuo žmogaus žmogui. Ir jau kitą dieną Pekinas ėmėsi valdyti krizę į savo rankas. Uhane ir visoje Hubėjaus provincijoje buvo paskelbtas griežtas karantinas, buvo uždaryti visi įvažiavimai ir išvažiavimai, pradėtos statyti laikinos ligoninės.
Kelios valandos iki oficialaus miesto uždarymo Ai Fen paskambino pažįstamas gydytojas ir pasiteiravo, kas iš tiesų čia vyksta. Ai Fen paprašė, kad informacija liktų tik tarp jų, ir atsakė: sausio 21-ąją į jos skyrių atvežė 1523 žmones – triskart daugiau, negu įprasta. 655 jų stipriai karščiavo.
Ir tai buvo tik pradžia. Ligonių vis daugėjo su kiekviena diena. Perpildytos reanimacijos nustojo priiminėti pacientus, ir juos teko guldyti koridoriuose. Kai kurie mirdavo net nespėję patekti į patį ligoninės pastatą, taip ir nesulaukę skubios medicininės pagalbos.
„Tuo metu mūsų priimamajame buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad ją išgyvenę apie tai niekada nepamirš. Šie įvykiai paliko įspaudą tam, kaip jie žiūri į gyvenimą“, – „Lenta“ cituojama Ai Fen.
Liga smogė ir patiems medikams. Per pirmus du šių metų mėnesius užsikrėtė daugiau nei 200 Centrinės ligoninės darbuotojų. Kovo pradžioje keli jų vis dar buvo sunkios būklės, o keturi mirė – įskaitant ir oftalmologą Li Wenliangą, kuris prieš tai turėjo lankytis policijoje dėl gandų skleidimo ir kuris buvo vienas iš tų 8 medikų, kuriuos ligoninės vadovybė nubaudė kartu su Ai Fen. Sausio pabaigoje vienas po kito pradėjo sirgti ir ligoninės vadovai – tie patys, kurie laiku neįsiklausė į savo kolegų perspėjimus apie naują koronaviruso infekciją.
Cenzūra
Interviu „Renwu“ Ai Fen prisipažino, kad iki šiol gailisi, kad tuomet gruodį pakluso vadovybės reikalavimams. „Jeigu aš būčiau žinojusi, kas vyks vėliau, tai būčiau spjovusi į jų reikalavimus, – aiškino ji. – Aš būčiau pasakojusi apie tai, kas nutiko, kiekvienam sutiktajam, kiekvienam, kam tik galėčiau“.
Greitesnė reakcija į naujos ligos plitimą iš tiesų galėjo išgelbėti daug gyvybių. Kinų specialistai paskaičiavo, kad jeigu karantinas Uhane būtų buvęs įvestas vos savaite anksčiau, tai du trečdaliai užkrėstųjų būtų likę sveiki. Aktyvi kova su ligos protrūkiu nuo sausio pradžios būtų sumažinusi užkrėstųjų skaičių Kinijoje 95 proc.
„Renwu“ žurnalo numeris su Ai Fen interviu pasirodė kovo 10-ąją. Praėjus vos trims valandoms straipsnis dingo iš leidinio internetinio puslapio ir kitų kinų tinklapių, kurie spėjo pasinaudoti medžiaga, o pats žurnalas dingo iš prekyviečių. Vargu ar priežastis buvo leidinio turinyje: žurnalas „Renwu“ yra lojalus Kinijos valdžiai ir nieko prieštaringo nebūtų publikavęs.
„BBC News“ pažymi, kad Kinijos vadovas Xi Jinpingas būtent žurnalo pasirodymo dieną lankėsi Uhane. Galimai, tai ir tapo sutapimu, kuris sukėlė cenzūros proveržį. Kita versija – kinų valdžia vengia galimų spekuliacijų dėl valdžios kaltės kovoje su koronavirusu. Ne tik dėl politinių, bet ir dėl teisinių pasekmių – pasaulio šalys vis garsiau kalba apie tai, kad Kinija neužtikrino tinkamų priemonių koronaviruso plėtros užkardymui.
„Renwu“ straipsnio dingimas papiktino kinus. Jie internete pradėjo patys platinti nukopijuotą tekstą, tačiau cenzūra neleido šiam reiškiniui išplisti. Siekiant apeiti automatines cenzūros teksto aptikimo sistemas, Ai Fen pasakojimą pradėta koduoti įvairiausiais būdais. Per kelias dienas jis buvo „išverstas“ į Morzės abėcėlę, elfų raštą iš „Žiedų valdovo“, emodžius, gestų kalbą, Brailio raštą, senovinius hieroglifus.
Kovo 29-ąją Australijos televizijos laida „60 Minute Australia“ paskelbė, kad po straipsnio pasirodymo dingo ir pati gydytoja. Laidos autorių teigimu, ją galėjo slapta pagrobti valdžia. Per pastaruosius kelerius metus slapta suimti buvo keli žymūs verslininkai, mokslo ir kultūros atstovai. Dažniausiai jie taip pat netikėtai po kelių mėnesių pasirodydavo viešumoje, pripažindavo klydę ir žadėdavo „išpirkti savo kaltę“.
Jau po šios laidos pasirodymo moters paskyroje „Weibo“ pasirodė naujas įrašas su nuotraukoje užfiksuotais Uhano vaizdais ir mįslingais žodžiais: „Upė. Tiltas. Kelias. Valandų kova“. „Radio Free Asia“ pažymima, kad to vadinti arešto paneigimu negalima, nes valdžia galėjo tiesiog gauti prieigą prie jos soc. tinklo paskyros – tokių dalykų yra buvę ir anksčiau.
Tačiau ir priešingai teigti kol kas negalima. Ai Fen – užsiėmęs žmogus ir retokai rašo soc. tinkluose. Po savo kolegos Li Wenliango mirties žmonės pradėjo spėlioti, kad ji galėjo taip pat užsikrėsti ir, galimai, jau yra mirusi. Tuomet jai teko nutraukti ilgą tylą ir paskelbti, kad viskas yra gerai.
