Šis žingsnis atspindi drastiškai pasikeitusį požiūrį į tą prieštaringai vertinamą istorinį simbolį valstijoje, kuri 1860 metais pirmoji paskelbė pasitraukianti iš JAV ir taip atvėrė duris Amerikos pilietiniam karui, taip pat prieš daugiau negu 50 metų iškėlė tą vėliavą priešais Valstijos rūmus, protestuodama dėl pilietinių teisių judėjimo.
Sprendimas pašalinti vėliavą, kurią vieni laiko pietinių valstijų pasididžiavimo, o kiti – atgrasaus rasizmo simboliu, buvo priimtas anksti ketvirtadienį, po ilgiau negu 13 valandų trukusių įtemptų debatų.
Konfederatų karinė vėliava tapo emocingų debatų objektu po to, kai vienas jaunas baltųjų viršenybės šalininkas nušovė devynis juodaodžius maldininkus istorinėje afroamerikiečių bažnyčioje Čarlstono mieste.
Atstovų Rūmai patvirtino anksčiau valstijos Senato priimtą nutarimą 93 balsais prieš 27. Kad šis sprendimas būtų priimtas, buvo reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma.
Kai buvo paskelbtas Atstovų Rūmų sprendimas, valstijos gubernatorė respublikonė Nikki Haley (Niki Heilis) pareiškė, kad atėjo „nauja diena Pietų Karolinoje – diena, kai mes visi galime didžiuotis“.
Anksti ketvirtadienį paskelbtame pranešime N.Haley nurodė, kad šis žingsnis „iš tiesų mus visus suburia kartu, mums toliau gyjant – kaip vienai tautai ir vienai valstijai“.
N.Haley vadovavo pastangoms pašalinti konfederatų vėliavą iš valstijos parlamento teritorijos po praeitą mėnesį įvykusių šaudynių Čarlstone.
Naujajame dokumente nurodoma, kad vėliava turės būti pašalinta per 24 valandas po to, kai gubernatorė pasirašys šį nutarimą.
Kol kas tiksliai neaišku, kad B.Haley tai padarys – tikėtina, kad tam gali prireikti kelių dienų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
