Kapų nuoma
Gvatemala pasižymi ne tik labai greitu populiacijos augimu, bet ir vienu iš didžiausių žmogžudysčių lygiu visame pasaulyje. Praėjusiais metais, remiantis JAV valstybės departamento duomenimis, šalies sostinėje Gvatemaloje buvo įvykdoma vidutiniškai po 40 žmogžudysčių per savaitę.
Dvejos stambiausios sostinės kapinės yra taip užpildytos, kad mirusiųjų giminaičiams kapus tenka nuomotis. Jeigu nuomos mokestis vėluoja, kapinių darbuotojai „iškeldina“ kūną ir siunčią jį į masinių kapaviečių vietą. Tokia nuoma – ne naujas reiškinys, tačiau dabar vis daugiau ir daugiau kūnų siunčiami į masines kapavietes, įsikūrusias sąvartynų kaimynystėje. Žmonės čia stengiasi nesiartinti, vien bent jau dėl nežmoniško kvapo.
Kapų nuomos ir „iškeldinimo“ praktika liudija apie problemas, su kuriomis susidūrė šalis, išgyvenanti ne pačius geriausius laikus. Prievarta, didžiulė praraja tarp turtingųjų ir skurdžių, bedarbystė – tik kelios iš tų problemų.
36 metų trukmės pilietinio karo, palikusio 200 tūkstančių aukų, šešėlis vis dar jaučiamas šioje skurstančioje nacijoje. 1996 metų taikos susitarimas pradėjo trumpą ramybės pertrauką, tačiau pradėjo kurtis gatvių gaujos, o vėliau atėjo ir meksikiečių karteliai. Dabar su narkotikų prekyba susijusi prievarta paliečia kiekvieną statistinį šalies pilietį netgi labiau už žiaurų pilietinį karą, tvirtina Stevenas Dudley, vienas iš organizacijos „Insight Crime“ direktorių. Organizacija tiria organizuotą nusikalstamumą regione.
„Čia organizuotas nusikalstamumas labiau urbanizuotas. Nusikaltimai vyksta kiekviename rajone kiekvieną dieną... Reketas, fizinis ir psichologinis smurtas“, – tvirtina jis.
Edgaras Leonelis Boschas Castro, visuomeninių kapinių administratorius Gvatemalos mieste, teigia, kad kasdien kapinėse laidojama 15-20 žmonių, kurie iš gyvenimo pasitraukė ne dėl natūralių priežasčių. Dažniausiai šie žmonės būna nužudomi žiaurių nusikaltimų metu.
Stambios sumos
Turtingi žmonės šioje daugiausia katalikiškoje šalyje laidojimams čia naudoja privačias žemes. Tačiau tiems, kurie nori naudotis visuomeninių kapinių paslaugomis, tenka mokėti po 25 dolerius už pirmus šešerius metus kapo nuomos. Vėliau už ateinančius ketverius metus mokama po 23 dolerius. Po to mokama kas ketverius metus. Šalyje, kurioje daugelis paprastų žmonių neturi pinigų net maistui, tokios sumos yra beprotiškai didelės.
„Žinoma, dauguma žmonių, palaidotų masinėse kapavietėse, buvo skurdžiai. Turtingieji gali nusipirkti asmeninius mauzoliejus. Mes, skurdžiai, atsirandame čia“, – pasakoja masinių kapaviečių darbuotoja Carmenas Lopezas. Jaunesnysis C. Lopezo brolis taip pat dirba čia. „Ekonominė situacija – labai sudėtinga. Žmonės negali mokėti, nes nėra darbo“, – tvirtina jis.
Vyriausybė neseniai išsiuntė apie 3600 laiškų su įspėjimais, kad bus vykdomos ekshumacijos, įskaitant ir apie 1500 vaikiškų kapų, kad būtų atlaisvinto vietos kapinėse. Ekshumacijos vykdomos dukart per metus. Tokia praktika taip pat nėra nauja. Tačiau dabar, kai visuomeninės kapinės užpildomos vis labiau, ekshumacijų skaičius tik auga.
