„Standartiniai apsaugos sprendimai, pvz., sunkieji metalai, yra brangūs ir sunkūs paleisti į kosmosą. Šis Černobylio pelėsis siūlo paprastą biologinę alternatyvą“, – rašo leidinys.
Černobylio avarija
Černobylio avarija įvyko 1986 m., o tyrinėdami radiacijos paveiktas vietas mokslininkai aptiko neįprastus grybus.
Pavyzdžiui, 1997 m. ukrainiečių mikologė Nelli Zhdanova aptiko juodąjį pelėsį, kuris apsigyveno labai radioaktyviose Černobylio branduolinės elektrinės griuvėsiuose, augdamas ant sienų, lubų ir net reaktoriaus viduje.
Scientists have found a dark fungus living on the radioactive debris of the Chernobyl reactor that seems to have adapted to use radiation as an energy source.
— Historic Vids (@historyinmemes) November 17, 2025
This species, called Cladosporium sphaerospermum, relies on a rare process known as radiosynthesis, which functions… pic.twitter.com/VZRvlh815R
Tyrimas parodė, kad grybai ne tik nevengė toksinės aplinkos, bet ir buvo ypač traukiami jonizuojančios radiacijos.
Šis neįtikėtinas atradimas – kad gyvybė gali klestėti ir augti esant radiacijai – iššaukė nusistovėjusias idėjas apie gyvybės atsparumą. Jis taip pat atvėrė galimybes naudoti šią pelėsių rūšį tokiose srityse kaip radioaktyvių vietų valymas ir astronautų apsauga nuo kosminės radiacijos kosmose.
Melanino vaidmuo
Jonizuojanti spinduliuotė, paprastai sunaikinanti DNR ir ląsteles, pasirodė esanti maistinga medžiaga šiems atspariems grybams.
Melaninas, tas pats pigmentas, kuris suteikia mums skirtingus odos atspalvius ir apsaugo mus nuo UV spindulių, yra susikaupęs šių Černobylio grybų ląstelių sienelėse.
Pradinės teorijos teigė, kad melaninas apsaugojo grybus.
Tačiau 2007 m. atliktas tyrimas atskleidė svarbų atradimą: melanizuoti grybai augo 10 procentų greičiau, kai buvo veikiami radioaktyviuoju ceziu, o tai rodo, kad jie aktyviai naudojo spinduliuotę metabolinei energijai gauti. Šis procesas buvo pavadintas radiosinteze.
„Jonizuojančios spinduliuotės energija yra maždaug milijoną kartų didesnė už baltos šviesos, kuri naudojama fotosintezei, energiją“, – BBC sakė branduolinė mokslininkė Ekaterina Dadachova.
„Taigi reikia gana galingo energijos keitiklio, ir mes manome, kad melaninas gali tai padaryti – paversti [jonizuojančią spinduliuotę] į naudingą energijos lygį“, – pridūrė ji.
Tolesni tyrimai parodė, kad ne visi melanizuoti grybai pasižymi šiuo elgesiu.
Susidomėjusi tarptautinė mokslo bendruomenė nusiuntė Cladosporium sphaerospermum – tą pačią rūšį, kuri buvo rasta Černobilyje – pavyzdžius į Tarptautinę kosminę stotį (ISS).
Astronautų ir gyvenamųjų vietų apsauga
Tai, kas įvyko toliau, patvirtino pelėsių kosminį potencialą. Esant intensyviam kosminiam spinduliavimui, grybai klestėjo, o jų augimo tempas buvo 1,21 karto didesnis nei ant žemės.
Įdomu tai, kad ISS eksperimentas taip pat parodė pelėsių potencialą kaip apsauginio barjero. Augant grybams, jie apsaugojo nuo ženklaus spinduliavimo kiekio.
Remiantis šiais eksperimentais, ekspertai teigia, kad pelėsių radiacinės apsaugos privalumai gali būti susiję ne tik su melaninu, bet ir su kitais biologiniais komponentais, pvz., vandeniu.
Kosminė radiacija, greitų įkrautų protonų audra iš sprogstančių žvaigždžių, yra „didžiausias pavojus“ astronautams, kurie išvyksta už Žemės apsauginės atmosferos ribų.
Standartiniai apsaugos sprendimai, pvz., sunkieji metalai, yra brangūs ir sunkūs paleisti į kosmosą. Šis Černobylio pelėsis siūlo paprastą biologinę alternatyvą.
O štai NASA astro biologė Lynn J. Rothschild įsivaizduoja net ir „mikologinę architektūrą” – iš grybų auginamas gyvenvietes Mėnulyje ar Marse.
Šios gyvos sienos nebūtų tik struktūrinės, jos būtų savaime atsinaujinanti apsauga nuo radiacijos, auginamos vietoje, o tai smarkiai sumažintų paleidimo išlaidas.
Apsigyvenę toksinėje vietoje, kaip Černobylis, šie grybai galiausiai gali apsaugoti astronautus artimoje ateityje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
