Europos Sąjungos (ES) vadovai susitarė daugiau bendradarbiauti ekonomikos politikos srityje – tai ateinančio dešimtmečio ekonomikos augimo skatinimo strategijos dalis.
Sprendimas priimtas ES vadovų susitikime Briuselyje. Tai pirmas oficialus praėjusį mėnesį Europos Komisijos pristatytos strategijos „Europa 2020“ aptarimas.
Bendrame pareiškime vadovai skelbia, kad susitarė dėl daugumos pasiūlyto plano elementų, įskaitant ir didesnį valstybių narių ir ES ekonomikos politikos koordinavimą. Jie teigia, kad būtina daugiau bendradarbiauti ekonomikos srityje, kad būtų galima atsigauti po finansų krizės ir spręsti ilgalaikius globalizacijos, klimato kaitos ir gyventojų senėjimo uždavinius ir problemas.
ES vadovai taip pat patvirtino tris kiekybinius užimtumo skatinimo, išlaidų moksliniams tyrimams ir plėtrai didinimo ir ES aplinkosaugos įsipareigojimų vykdymo tikslus. Kiti du Europos Komisijos pasiūlyti tikslai – padidinti švietimo lygį ir socialinę įtrauktį – bus patikslinti per vadovų susitikimą birželį.
„Europos Sąjungos Vadovų Tarybos patvirtinti tikslai labai aktualūs Lietuvai. Atsižvelgdama į mano išsakytas pastabas, Taryba patvirtino, jog naujojoje strategijoje bus įtvirtintas įsipareigojimas plėtoti augimui būtiną infrastruktūrą tiek visos bendrijos, tiek nacionaliniu lygiu. Ši nuostata sudarys palankesnes sąlygas Lietuvos energetikos jungtims su ES plėtoti ir energetinei izoliacijai panaikinti. Ne mažiau svarbu, jog nebus pamiršta ir sanglaudos bei žemės ūkio politika. Tai reiškia, jog ir naujojoje finansų perspektyvoje galime tikėtis deramos paramos bendrajai mūsų kaimo plėtrai," - po susitikimo sakė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasak valstybės vadovės, Lietuva, kaip ir kitos šalys, per artimiausius tris mėnesius turės parengti nacionalinius raidos tikslus, pagal kuriuos vėliau bus parengtos konkrečios visos Europos Sąjungos veiklos gairės.
Europos Komisijai rekomendavus, vadovai sutiko, kad visi ES lygmens tikslai turėtų būti išskaidyti į atskirus valstybių narių lygmens tikslus. Ankstesnėje ES 10 metų ekonomikos strategijos programoje to nebuvo. Europos Komisija prisidės svarstant šiuos valstybių narių lygmens tikslus, bet galutinį žodį tars ES šalių vyriausybės.
ES vadovai žadėjo birželį išnagrinėti duomenis ir apsvarstyti, kokių ES masto veiksmų imtis, kad būtų panaikintas galimas valstybių narių lygmens ir ES lygmens tikslų atotrūkis.
Be to, ES šalių vyriausybių paprašyta pateikti išsamius tų tikslų siekimo planus. Šiose „nacionalinėse reformų programose“ , be kita ko, turėtų būti numatoma, kaip įveikti esmines ekonomikos augimo kliūtis. Pažanga bus kontroliuojama ir skelbiamos ES masto metinės ataskaitos.
Po to, kai buvo patvirtintas euro zonos šalių pagalbos Graikijai planas, Taryba paprašė Europos Komisiją birželį pateikti pasiūlymų, kaip pagerinti eurą įsivedusių šalių veiklos koordinavimą. Pastaraisiais mėnesiais euras susilpnėjo, nes investuotojai sunerimo dėl didelių Graikijos ir kitų šalių valstybinių skolų.
