Ateities parduotuvės pakeis pardavėjus
Praėjusiais metais „Amazon“ atidarė bandomąją parduotuvę be kasininkų „Amazon Go“. Mašinų mokymo, dirbtinio intelekto ir kompiuterinio „regėjimo“ technologijos Sietlo gyventojams leidžia apsiperkant šioje parduotuvėje išvengti eilių ir būtinybės gaišti laiką atsiskaitinėjant.
Turėdami išmanųjį telefoną, pirkėjai specialios programėlės dėka „įsiregistruoja“ įeinant į parduotuvę. Lieka tiesiog susirinkti reikiamas prekes į parduotuvės karutį, susidėti viską į maišus ir viskas. Parduotuvėje įrengtos kameros ir speciali techninė įranga automatiškai skenuoja prekes.
Įsigyjamos prekės taip pat per programėlę.
Tiesa, visiškai atsisakyti parduotuvės personalo „Amazon“ dar nepavyksta. Parduotuvei reikia ir apsaugos, ir virėjų. Aišku, visai tikėtina, kad ateityje juos pakeis mašinos ir dronai.
Netrukus analogiškas parduotuves „Amazon“ paleis San Franciske ir Čikagoje. Mes tiksliai dar negalėsime prognozuoti, kada konkrečiai panašaus pobūdžio technologijos pasieks ir mūsų kraštus, tačiau galime stebėti, kaip tai pakeis įprastą mums gyvenimo būdą jau artimiausioje ateityje.
Manoma, kad profesijos, kurioms nėra reikalinga aukšta kvalifikacija ir rutininis rankų darbas, išnyks: kasininkai, apsaugos darbuotojai, skambučių centrų operatoriai, asmeniniai asistentai ir pan. Kai kurios profesijos gali ir visai išnykti, tačiau daugelis ekspertų pažymi, jog tikriausiai vyks palaipsninė transformacija – darbuotojai migruos iš vienos profesijos į kitą.
Nepilotuojamos mašinos paliks taksistus be darbo
Be „Telsa“, kurios automobilis neseniai „išskrido“ į kosmosą, nepilotuojamus automobilius kuria ar išbando „Nvidia“, „Uber“, net rusų „Jandeks“ ir dešimtys kitų gamintojų. „Amazon“ jau ėmėsi taikyti dirbtinio intelekto technologijas logistikos srityje. Bendrovė kuria savaeigius automobilius, kurie Britanijoje turėtų netrukus užsiimti keleivių, produktų, knygų ir panašių prekių pervežimu.
Šiuo metu prognozuojama, kad per artimiausius 20 metų rankomis valdomi automobiliai taps privilegija, o ne būtinybe. Šiai dienai pasaulyje apie 600 tūkst. vairuotojų dirba „Uber“, 181 tūkst. – taksi ir apie pusę milijono tolimųjų reisų vežėjų. Greičiausiai, dauguma jų tokiu atveju neteks darbo.
Repetitorių nereikės
Dar praėjusių metų lapkritį „Microsoft“ išleido programėlę, kuri leidžia mokytis kinų kalbos. Skaitmeninis mokytojas ne šiaip atsakinėjo iš anksto įrašytomis frazėmis. Dirbtinis intelektas analizavo pašnekovo žinias, ir pagal jas pateikia atitinkamo sudėtingumo atsakymus. Ateityje tokia programinė įranga atsidurs telefonuose, o pastarieji virs tikru „šveicarišku peiliuku“, palengvinant bendravimą tarp žmonių.
Tačiau „Microsoft“ aplenkė „Parla“. Kišeninis anglų kalbos mokytojas jau yra prieinamas kiekvienam išmaniajam telefonui. Pasak kūrėjų, pritaikytas dirbtinis intelektas tiria vartotojo atsakymus ir pritaiko užduotis. Pavyzdžiui, jeigu mokinys ypač retai klysta naudodamas netinkamą laiką, painioja būtąjį laiką su dabartiniu, tai „Parla“ nuspręs ilgiau užsiimti taisyklėmis. Maža to, korepetitorius jums kainuos krūvą pinigų, o ši programėlė yra nemokama.
Virtualios realybės technologijos leis atsisakyti nekilnojamo turto pardavėjų
Siekiant įsigyti nekilnojamo turto, jau nėra būtina naudotis nekilnojamo turto agentų paslaugomis. Net ir važiuoti šimtus kilometrų, kad apžiūrėtumėte savo būsimą namą. Virtualios realybės technologijos leidžia žmonėms peržiūrėti dešimtis būsimo būsto variantų pietų metu. Tačiau, kol kas žmogiškasis faktorius pardavimuose taip pat dar yra būtinas. Virtualus šalmas veikiau leidžia pirkėjui atmesti visiškai netinkamus variantus ir pasitarnauja kaip pardavėjo pagalbininkas, negu jį pakeičianti technologija.
Dabar technologijos padeda ir pirkėjams, ir pardavėjams. Tačiau „Head Consulting“ tyrimų duomenimis, nekilnojamo turto pardavėjų per paskutinius 10 metų sumažėjo 45 proc. Artimiausioje ateityje ši profesija galutinai pereis į išmaniojo telefono ekraną, įsitikinęs knygos autorius.
Kurs muziką
Tiksliau, kuria jau dabar. Anksčiau buvo manyta, kad dirbtinis intelektas gali būti efektyvus tik ten, kur yra kažkokie tikslūs skaičiavimai, o žmogaus fantazijos ar talento kopijuoti nepavyks. Tačiau mokslininkai jau senokai paneigė šiuos įsitikinimus, sukūrę tokią programinę įrangą, kuri ne tik sėkmingai kopijuoja kūrėjų darbą, bet gali ir juos pranokti.
Šio amžiaus pradžioje buvo atliktas tyrimas, kuomet klasikinės muzikos ekspertams buvo duoti klausytis originalūs muzikos genijų kūriniai ir dirbtinio intelekto sukurta muzika. Daugeliui jų buvo sunku atskirti, o kai kuriais atvejais ekspertai geriau ir „tikriau“ įvertino kompiuterio sugeneruotą melodiją.
Inžinieriai iš „Sony Computer Science Laboratory“ sukūrė neurotinklą „Flow Machines“, kuris geba analizuoti atlikėjų muzikinį stilių. Jo pagrindu mašina sukuria jau savo kompozicijas. Pavyzdžiui, „Beatles“ fanai pajus J. Lennono aranžuotės motyvus kūrinyje „Daddy car“.
Britų kūrėjai paleido „Aiva“ – neurotinklą, kuriantį simfoninės muzikos kompozicijas. Praėjusiais metais programa netgi išleido savo muzikos albumą. Joje galima išgirsti Mocarto, Bacho ar kitų muzikos genijų kūrybos motyvų. Neurotinklas, aišku, savo genialios muzikos nesukurs, o tik kopijuos tai, ką „išmoko“, tačiau, pasižiūrėjus, ko klausomasi šiais laikais, tai turbūt būtų nelabai kam reikalingas intelekto rodymas.
