JAV Kongresas ketina imtis sankcijų prieš Baltarusiją ir Rusiją, kurios tiekia ginklus terorizmą remiančioms šalims. Kasmet JAV valstybės departamentas pateikia Kongresui ataskaitą apie šių šalių ginklų eksportą, todėl JAV įstatymų leidėjai ir susirūpino kariniais Minsko bei Maskvos ryšiais su "šalimis, kurios remia terorizmą arba atsisako bendradarbiauti su JAV kontrteroristinėse operacijose" ir žada prieš jas imtis sankcijų.
Abiem Kongreso rūmams jau pateiktas atitinkamas įstatymo projektas. Tai daryti būtina, nes vien 1999-2006 metais Baltarusija pardavė ginklų už 1 mlrd. dolerių ir atsidūrė 11 vietoje pasaulyje pagal ginklų eksportą. Be to, šis skaičius yra tik ledkalnio viršūnė. "Realus Baltarusijos ginklų tiekimas gali būti kur kas didesnio masto, nei skelbiama, nes prekybos ginklais sutartys neapima slaptų susitarimų, kuriuos sudarė Baltarusijos vyriausybė ir valstybei priklausančios įmonės", - teigiama dokumente.
Baltarusija eksportuoja raketas, minosvaidžius, prieštankinę ginkluotę ir minas ekstremistinėms Palestinos grupuotėms ir valstybėms, kurios remia terorizmą, pirmiausia Iranui ir Sirijai. Tarp Baltarusijos klientų yra ir tokia priešiška JAV šalis kaip Venesuela.
Tačiau didžiausią nerimą Vašingtonui kelia Minsko bendradarbiavimas su Teheranu, nes nuo 2000 metų jam tiekiami gaminiai, kurie gali būti panaudoti masinio naikinimo ginklo arba balistinių raketų gamybai. 2004 metais JAV jau ėmėsi sankcijų prieš Baltarusijos koncerną "Belvnešpromservis", tačiau to napaisydamas šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka 2005 metais paskelbė, kad Baltarusija pasirengusi bendradarbiauti su Iranu "visomis kryptimis", o jos parlamentas ratifikavo susitarimą bendradarbiauti su šia islamo respublika karinėje srityje.
Amerikiečiams labiausiai neramu dėl to, kad už Baltarusijos nugaros jie įžiūri Maskvą, nes abi šios šalys šioje srityje veikia ranka rankon. Baltarusija paveldėjo iš SSRS didžiules ginklų atsargas, tačiau neaišku, kodėl tiek daug ginklų iš Baltarusijos į kitas šalis plūsta ir praėjus 18 metų. Todėl neabejojama, kad prie to prisideda Rusija. Pavyzdžiui, Minskas pardavė Sudanui rusiškų sraigtasparnių Mi-24, Šiaurės Korėjai - rusų gamybos artilerijos sistemų ir šarvuotos technikos, o Iranui - rusų karo lėktuvų ir jų variklių. Be to, Rusija atsisako padėti amerikiečiams įtikinti Baltarusiją nepardavinėti ginklų terorizmą remiančioms šalims, o priešingai - plečia karinį bendradarbiavimą su Baltarusija. Ekspertai turi įrodymų, kad Rusija, vengdama atvirai parduoti Iranui raketų kompleksus C-300, mėgino tai padaryti per Baltarusiją. Be to, Minskas dažniausiai tampa tarpininku tais atvejais, kai Maskva neigia tiekianti ginklus vienai ar kitai šaliai. "Šiame prekybos maršrute niekas nevyksta be Maskvos žinios", - teigiama kongresui pateiktame dokumente.
