Praėjusių metų Europos Sąjungos Vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas nustatė galutinę datą, iki kurios reikia susitarti dėl „pilno prieglobsčio paketo per pirmąją 2018 metų pusę“.
ES įstatymai ir reformos, siūlomi Europos Komisijos, yra tvirtinami Tarybos ir Europos Parlamento. Tačiau kuomet kalbama apie prieglobsčio sistemos reformas, viskas stringa dėl su šiuo klausimu dirbančių asmenų skaičiaus. Skirtingos šalys narės šiam klausimui skiria skirtingą žmonių skaičių, tad darbai nejuda, nes už juos atsakingi asmenys tiesiog nespėja.
„Toks yra šalių narių sostinių pasirinkimas“, - sako ES pareigūnas, nenorėjęs žiniasklaidai viešinti savo pavardės.
Faktai ir realybė
Nepaisant to, kad 2017-aisiais per Maltos ir Estijos prezidentavimo ES laikotarpius vyko daug derybų dėl prieglobsčio, rezultatai iš tikro gana vargani. Pranešama, kad iš septynių prieglobsčio sistemos keitimą siūlančių dokumentų tik vienas metų pabaigoje sulaukė institucijų pritarimo.
Prezidentavusi Malta rūpinosi ES Prieglobsčio paramos agentūros reforma. Nuo praėjusių metų agentūra pradėjo vertinti, kaip šalys narės vykdo reikalavimus ir paiso nustatytų taisyklių. Toks pokytis yra svarbus, nes remiantis tokia agentūros praktika gali padėti pagrindus centralizuotam klausimų sprendimui.
Tačiau tai buvo tik lengvoji dalis. Malta buvo įpareigota padėti ES šalims narėms susitarti dėl „Dublino sprendimo“. Pagal jį numatoma, šalių atsakomybė už prieglobsčio prašymų priėmimus ir vykdymus. Tai reiškia, kad numatoma nauja prieglobsčio prašytojų kvota. Čekija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija iš karto atsisakė priimti prieglobsčio prašytojus.
Šios šalys, vadinamos Višegrado grupe, taip pat priešinasi ir pastangoms perkelti prieglobsčio prašytojus iš Italijos ir Graikijos. Dvejus metus galiojusi perkėlimo programa, kuri pasibaigė rugsėjį, turėtų būti pakeista naujomis kvotomis pagal šį Dublino susitarimą.
Maltos prezidentavimo metu taip pat bandyta rasti kompromisą tarp solidarumo ir atsakomybės – Višegrado šalims, nenorinčioms priimti prieglobsčio prašytojų, planuota suteikti galimybę prisidėti prie proceso techniniu ir finansiniu aspektais. Tačiau šis projektas taip ir nepajudėjo, o prezidentavimo estafetę perėmusi Estija jau turėjo kitų planų.
Reikia, bet vilčių mažai?
Nemažai kliūčių sukelia ir įstaymų turinys, kuriuose nurodoma, kaip reiktų elgtis su prieglobsčio prašytojais. Šalys narės sunkiai sutaria dėl to, kas turėtų būti pasiūlyta prieglobsčio prašytojams išsilavinimo, įsidarbinimo, etc. klausimais.
Viena didžiųjų problemų, susijusių su prieglobsčio prašytojais, yra jų prieiga prie darbo rinkos. Kitas aspektas – kai nebeteikti prieglobsčio prašytojams paramos, kai jie atsiduria ne juos priimančioje šalyje , o kitoje. O kur dar klausimai dėl mažamečių lydėjimo, apsaugos...
Ir visi šie klausimai, stringanntys jau mažiausiai metus, turėtų būti išspręsti per artimiausius mėnesius pirmininkaujant Bulgarijai.
