Eksperto teigimu, iš pradžių dabartinis dujų kainų augimas iš tiesų buvo natūralus dėl susiklosčiusių aplinkybių. Pasiūla Ramiojo vandenyno regione kažkiek sumažėjo, tuo pat metu Azijos šalys – dėl klimato poveikio ar kitų priežasčių – ženkliai padidino suskystintų gamtinių dujų užsipirkimus. Kainos staiga išaugo ir pritraukė prekeivius į šį regioną, todėl dujų srautai vietoje Europos buvo nukreipti į ten.
„O Europoje rinka šiek tiek apsinuogino. Ne tai, kad labai jau rimtai, tačiau taip pat prasidėjo kainų kilimas. Ir čia dar pradėjo jaukti „Gazprom“, kuris pradėjo sustiprintą kampaniją su savo daugybiniais pareiškimais ir paniškais pranešimais apie dujų tiekimo Europai krizę“, – aiškino M. Krutichinas „Novaja Gazeta“.
Rusijos manevrai pagilino dujų krizę Europoje
Anot eksperto, vietoje to, kad pasinaudotų išaugusiomis kainomis ir gautų papildomo pelno iš naujų dujų pardavimų „Gazprom“ nusprendė išvis nutraukti prekybą spot rinkose (finansų rinka, kurioje prekiaujama vertybiniais popieriais, valiutomis ir kitomis vertybėmis jas pristatant ir už jas sumokant iš karto, – vle.lt), paskelbė, kad paskutinį metų ketvirtį ir visus kitus metus neprekiaus papildomomis dujų apimtimis elektroninėse prekybos vietose.
Rusija taip pat pareiškė, kad nutraukia dujų užpildymą į požemines saugyklas, įsigytas ar išsinuomotas Europos teritorijoje.
Kelis sykius buvo paskelbta pagrindinių dujotekių į Europą „profilaktiką“: „Nord Stream – 1“ ir dviejuose dujotekiuose per Baltarusiją ir Lenkiją. Dar buvo paskelbta, kad nepriims užsakymų papildomoms dujų apimtims tranzitui per Ukrainos teritoriją. Taip pat „paaiškėjo“, kad nuo šių metų pradžios didžiuosiuose Rusijos dujotekiuose įvyko net septynios avarijos, kurias taip pat prireikė pašalinti.
„Ir visais šiais pareiškimais jie tikslingai kūrė panikos atmosferą, stumdami kainas aukštyn“, – aiškino M. Krutichinas, pridūrę, kad tai yra „itališkas streikas“: įvykdomi visi anksčiau sudaryti kontraktai, tačiau jokios papildomos dujų apimtys Europai nėra tiekiamos.
Rusija sieks palankesnių Europos politinių sprendimų
Rusija iš tiesų neskuba kuo greičiau užsidirbti pinigų iš susidariusios situacija ir sumažino tiekimo apimtis. M. Krutichino teigimu, už viso to stovi politiniai klausimai.
Pokalbio su vienu iš „Gazprom“ atstovų metu M. Krutichinas susidarė įspūdį, kad rusai yra įsižeidę dėl Europos vystomos politikos: patys norėtų, kad Rusija „iš geros valios“ žiemos sezono metu papildomai tiektų dujas Europos saugykloms, o patys tuo pat metu nerodo geros valios projektui „Nord Stream 2“.„Jis man iš esmės nupasakojo šantažo schemą: mes jums tieksime papildomai dujų, sako „Gazprom“, tačiau tik tuo atveju, jeigu jūs pasiųsite kur nors toliau savo antimonopolitinius įstatymus ir pripažinsite „Gazprom“ monopolininke viename iš svarbiųjų dujų tiekimo maršrutų“, – pasakojo ekspertas.
Rusija, o tiksliau, „Gazprom“ neatitinka dabar galiojančių ES įstatymų, ribojančių nekonkurencingą priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Norint juos atitikti, „Gazprom“ reiktų dalintis pelnu su trečiosiomis šalimis, o to Kremliuje nenorima.
„Jeigu Rusija vykdytų Trečiąjį energetikos paketą, dujų direktyvas, Europos Komisijos energetinio saugumo rezoliucijas ir t.t., tai abiem maršrutais, „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, „Gazprom“ nepavyktų perpumpuoti daugiau nei 65 mlrd. kubinių metrų per metus. O jų nominalus pralaidumas – 110 mlrd. Tai yra, jeigu laikytųsi visų taisyklių, „Gazprom“ turėtų stipriai riboti tiekimą. Tie vienam monopolininkui priklausantys dujotekiai, kurie priiminėtų rusiškas dujas Vokietijos teritorijoje, turėtų dujų transportavimo ribojimus“, – aiškino M. Krutichinas.
Rusija galėtų pabandyti „apeiti“ europietiškus įstatymus, jeigu leistų tapti antruoju dujų tiekėju kitai valstybinei bendrovei „Rosneft“, tačiau čia kyla kitos problemos: pačioje Rusijoje yra įtvirtintas įstatymais „Gazprom“ dujų eksporto monopolis, „Rosneft“ reiktų kažkiek laiko pasiruošti dujų eksportui, kurio dabar daug nėra, o ir pačios dujos vis tiek priklausytų „Gazprom“, o tai reiškia, kad Trečiasis energetikos paketas šiuo atveju irgi galiotų. Todėl reiktų atšaukti „Gazprom“ monopolį ir įsileisti į šalį trečiosios šalies eksportuotoją, kas iš esmės, bent jau kol kas, Rusijai nėra priimtina.Eksperto teigimu, tai „Rosneft“ nepavyko netgi siekiant eksportuoti dujas į Aziją – „Gazprom“ nesutiko leisti naudoti vamzdynais. „Tai blogas įstatymas, monopolis – tai visada blogai. Tačiau net ir spaudžiant ponui Sečinui (Igoris Sečinas – „Rosneft“ vadovas, red. past.) jo atšaukti nepavyksta“, – „Novaja Gazeta“ cituojama M. Krutichinas.
Jo manymu, dabartinis „Gazprom“ elgesys komercine prasme yra visiškai nesuprantamas ir paaiškinamas tik politinių tikslų įgyvendinimo siekiu: išsukinėti rankas europiečiams.
„Gaprom“ dar sykį įrodė, kad yra politinis įrankis Kremliaus rankose
Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje „Gazprom“ gali ir nieko nepešti. Atsisakydama prekybos spot rinkose „Gazprom“, kurių iki šiol buvo sudaroma apie 20-40 proc. visų gamtinių dujų eksporto apimčių, turės laukti finansiškai palankesnių kontraktų ateityje, tačiau tai užtrunka ir iki 9 mėnesių, o rinka taip greitai nereaguoja į pokyčius.
„Visų pirma, europiečiai išvydo tokias brangias dujas ir suprato, kaip tai neapsimoka, todėl pradėjo ieškoti alternatyvų. Jie statosi papildomus suskystintųjų dujų terminalu, aktyvuojami darbai su atsinaujinančiais šaltiniais. Vokiečiai turi įdomių projektų Afrikoje su vandeniliu. Dabar Europoje priimamas naujas planas dėl gamtinių dujų atsisakymo… Tai yra toks kainų pūtimas – ilgalaikėje perspektyvoje yra tiesioginis smūgis „Gazprom“, – pasakojo M. Krutichinas.
Maža to, anot eksperto, „Gazprom“ reputacija, ir be to jau Europoje nebuvusi itin palanki, nukentės dar labiau: dėl politinių, o ne komercinių, technologinių ar logistinių priežasčių kelis sykius mažino dujų tiekimą žiemos metu. Taip buvo 2006, 2009, 2021, 2014, 2015 metais. Bendradarbiavimą su tokiu tiekėju europiečiai laiko nepatikimu. Dabar „Gazprom“ pretenduoja dar ir į vandenilio tiekėjo į Europą poziciją. O kas ryšis dirbti su tiekėju, kuris taip elgiasi?Anot M. Krutichino, Europa gali nuspręsti, kad geriau pati gaminsis vandenilį negu pirks jį Rusijoje, už tūkstančių kilometrų, ir dar iš tokio tiekėjo.
Dabartinės Rusijos dujų pardavimo ribojimo nauda – išskirtinai politinė: taip Kremlius stiprina susiskaldymą Europos Sąjungoje.
„Dalis valstybių ten – už „Nord stream“ dujotekius, dalis – prieš, vyksta tokios peštynės. Lenkija, pavyzdžiui, padavė į teismą Vokietiją, teikia pretenzijas ES vadovybei: kodėl ši palaiko „Nord Stream 2“, nors tai prieštarauja energetinio solidarumo principui, įtvirtintam esminiuose ES dokumentuose? Lenkai laimi teismą ir apriboja rusiškų dujų transportavimą Vokietijoje. Šioje perspektyvoje tampa neįmanomas solidarus europiečių sprendimas dėl bet kokių sankcijų Rusijai. Tai yra šalies vadovybė (Kremlius, – red. past.) gina save nuo solidarių ES sankcijų, o dar ir nuo JAV, nes šios stebi, kaip elgsis europiečiai. Tokių nesutarimų fone pergalė atitenka Maskvai“, – aiškino ekspertas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Europoje puikiai suprantama, kad „Gazprom“ veikla siekiama suardyti vienybę, tačiau regione veikia „gigantiškas lobistų tinklas“: Vengrijos ir Serbijos vadovybė, politikai Vokietijoje ir Austrijoje. Yra ir pavienės bendrovės, kurioms pažadėtas pelnas nuo naujų maršrutų. „Tokia Europos „šrioderizacija“ neblogai veikia“, – įsitikinęs M. Krutichinas.
Milijardiniai nuostoliai vien tam, kad galėtų nuskriausti Ukrainą
Net ir be „Nord Stream 2“ dujotekio dabartiniai pajėgumai užtikrina 1,5 karto didesnes gamtinių dujų tiekimo apimtis negu Europai reikia iš Rusijos. Todėl ir aiškėja tikrosios dabar vykstančių procesų priežastys: Rusijai „Nord Stream 2“, kaip ir dabartinio dujų kainų Europoje kilimo iš esmės reikia tam, kad būtų galima naudoti kaip politinį įrankį spaudžiant kaimynines valstybes ar pačią ES.
„Nord Stream 2“ – tai nėra naujos dujos. Tai dujos, kurios pasitrauks iš Ukrainos teritorijos ir bus transportuojamos per Baltijos jūrą. Tuo pačiu pasiekti savo – prestižo klausimas: mes nugalėjome, mums visos tos jūsų sankcijos – kaip nuo žąsies vanduo, mes galio valstybė. Ir tai galimybė manevruoti, nes tuomet „Gazprom“ galės ne tik nutraukti transportavimą per Ukrainos teritoriją, tačiau ir, pavyzdžiui, sumažinti transportavimą per Baltarusiją į Lenkiją. Tai taip pat spaudimo priemonė“, – aiškino M. Krutichinas.
„Gazprom“ jau pradėjo transportuoti dujas Vengrijai apeinant Ukrainą – per Turkiją ir „South Stream“. Anot eksperto, šiuo atveju vengrai nebūtinai privalo mokėti „brangiau“ už dujas, kurias tiekia rusai vien todėl, kad transportavimas tampa brangesnis. „Vengrai gauna dujas pagal kainą, kuri numatyta kontrakte. Jiems nusispjauti ant maršruto. Nukentėjo tik „Gazprom“. Nes anksčiau jiems reikėjo pumpuoti dujas tik per Ukrainą, o dabar reikia iš šiaurinės Vakarų Sibiro dujas tiekti į Rusijos pietus, o vėliau jau per Juodąją jūrą – į kaprizingą Turkiją, kuri jau daugelį kartų „Gazprom“ apgaudavo, – per Bulgariją, Serbiją, ir tik tuomet – į Vengriją. Mokėti už šiuos papildomus tranzito mokesčius turės „Gazprom“, o ne vengrai“, – „Novana Gazeta“ pasakojo M. Krutichinas.
Šios schemos esmė – „nubausti kaimyninę valstybę – Ukrainą“. Eksperto teigimu, „maža to, kad pastatėme gigantišką dujų transportavimo koridorių, kuris iš esmės nebuvo reikalingas, tai dar ir baudžiame maršrutais per aplink, kad tik Ukraina netektų dviejų milijardų dolerių per metus už dujų pumpavimą“.
Maža to, sutartyje su Ukraina yra numatyta, kad neįvykdžius minimalaus sutarto gamtinių dujų transportavimo kiekio reikalavimo, būtų mokama kompensacija. „Na, ir sumokės „Gaprom“, jiems ten tas pats. Jūs pažiūrėkite, kiek Rusija jau neteko dėl tos priešpriešos su Ukraina. Milijardai, milijardai ir milijardai, kad tik pademonstruotų savo priešpriešą su kaimynais“, – cituojamas M. Krutichinas.
