Jis pažymėjo, kad Ukrainos fronte dominuojanti jėga yra dronai. Dėl jų gausos suteikti medicininę pagalbą sužeistiems kariams per kritines pirmąsias 60 minučių po sužeidimo tapo beveik neįmanoma.
Dangus virš Ukrainos mūšio lauko yra užpildytas įvairių tipų dronais, kurie vykdo tiek žvalgybos, tiek puolimo misijas. Dėl to Ukrainos kariuomenė dažnai yra priversta laukti nepalankių oro sąlygų ir prasto matomumo, kad galėtų evakuoti sužeistuosius, žurnalistams sakė V. Višnevskis.
V. Višnevskio teigimu, NATO galimos karinės konfrontacijos su Rusija metu susidurtų su tomis pačiomis sužeistųjų evakuacijos problemomis, su kuriomis šiuo metu susiduria Ukraina.
Jis pabrėžė, kad toks karas greičiausiai būtų gerokai destruktyvesnis, todėl Aljansas patirtų didesnius nuostolius nei Ukraina.
NATO šalys ieško sprendimų
Leidinys pabrėžė, kad vis daugiau Vakarų lyderių pradeda suvokti, jog karas Ukrainoje ateityje gali išplisti giliau į Europą.
„Rusija gali būti pasirengusi panaudoti karinę jėgą prieš NATO per artimiausius penkerius metus“, – anksčiau teigė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
„Business Insider“ taip pat pažymėjo, kad NATO vis labiau suvokia grėsmę, kurią kelia dronai sužeistųjų evakuacijai karo sąlygomis. Aljansas jau rengiasi spręsti šią problemą ir ieško sprendimų tiek medicinos, tiek gynybos srityse.
Leidinys pranešė, kad įmonės iš 20 šalių pateikė 175 paraiškas dalyvauti „Inovacijų konkurse“, kurį organizavo NATO transformacijos vadavietė (ACT) ir JATEC.
Dešimt finalininkų pristatė savo idėjas, tarp kurių buvo nešiojama inkstų nepakankamumo gydymo sistema, improvizuoti neštuvai evakuacijai per nelygų reljefą, saugus ryšio portalas medikams, balistinės plokštės laikiniems prieglobsčiams ir kiti sprendimai.
NATO transformacijos vadavietės operacinės medicinos skyriaus vadovas pulkininkas Neel Aye Maung žurnalistams teigė, kad Aljansas neketina rinktis vieno universalaus sprendimo sužeistųjų evakuacijai iš mūšio lauko ir medicininei pagalbai teikti. Pasak jo, sprendimai bus įgyvendinami kompleksiškai.
Pulkininkas taip pat pažymėjo, kad NATO ginkluotųjų pajėgų atstovai šiuo metu analizuoja, kaip pertvarkyti Aljanso medicinos sistemą, kad ji atitiktų didelio masto karo reikalavimus.
Jo teigimu, NATO šalys vis dažniau remiasi Ukrainos patirtimi ieškodamos veiksmingų sprendimų.
2026 m. Rusija gali pulti NATO šalį
Anksčiau Ukrainos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV (2015–2019 m.) Valerijus Čalis pareiškė, kad 2026 m. Rusija gali pulti Europos šalį – NATO narę. Jo teigimu, tokio scenarijaus tikimybė yra gana didelė.
V. Čalio manymu, šiuo metu jau vyksta perėjimas nuo Rusijos ir Ukrainos karo prie platesnio Europos konflikto, o pasaulis įžengė į nuolatinio nereguliaraus karo erą.
Tai būtų nuolatinis karas su pertraukomis ramesniais laikotarpiais, vykstantis įvairiose pasaulio vietose.
Pasak V. Čalio, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas gali užpulti vieną iš Europos NATO narių, tarp galimų taikinių minimos Suomija, Švedija, Baltijos šalys, Lenkija ir Rumunija.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
