Tačiau yra ir pagrindinės, gana konkrečios grėsmės. Jos įvardijamos remiantis „Economist Intelligence Unit“ (EUI) atlikta analize. Kiekviena grėsmė įvertinama skalėje nuo 1 iki 25 balų. Ši analizė atnaujinama kiekvieną mėnesį, kad būtų įtraukti politiniai ir ekonominiai pokyčiai. Kovo mėnesio vertinimas tikrai nėra labai pozityvus.
9. Karas Pietų Kinijos jūroje (8 balai iš 25)
Įtampa Pietų Kinijos jūroje – čia grupės salų nepasidalina Kinija, Vietnamas, Malaizija ir Filipinai – plėtojasi jau kelerius metus. JAV kišimasis prideda papildomų problemų ir vieną dieną tai gali tapti atviru konfliktu. Bet koks ginčo pablogėjimas gali rimtai pakenkti regiono ekonominiams ryšiams ir netgi sutrikdyti pasaulinius prekybos srautus.
8. BREXIT – Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (8 balai iš 25)
Birželį britai eis balsuoti ir nuspręs, ar Jungtinei Karalystei būtų geriau atsiskirti nuo Europos Sąjungos, ar joje likti. BREXIT palaikytojai tvirtina, kad atsiskyrimas nuo ES grąžintų valstybei suverenumą. Pasisakantys prieš BREXIT sako, kad palikti ES tai tas pats, kas pasirinkti ekonominę savižudybę. Vienos didžiųjų Europos ekonomikų ir karinių galių pasitraukimas iš Sąjungos ir jos susilpnėjimas taip pat turėtų įtakos ir tarptautinei politikai Europoje ir pasaulyje.
7. Teroristų išpuoliai (12 balų iš 25)
Islamistinė teroristų grupė „Islamo valstybė“ po kruvinojo išpuolio Paryžiuje dominavo viso pasaulio naujienų antraštėse. Grupė užkariavo didelius plotus Irake ir Sirijoje ir čia žiauriai kankina vietinius gyventojus. Auganti teroristų įtaka Viduriniuosiuose rytuose kelia didžiulį pavojų pasauliniam saugumui.
6. Donaldo Trumpo tapimas JAV prezidentu (12 balų iš 25)
EUI galimybę, jog Donaldas Trumpas gali tapti JAV prezidentu, vertina kaip didžiulę grėsmę visam pasauliui. Žymaus verslininko statusas pasikeitė – jei iš pradžių jis buvo laikomas kandidatuojančius dėl pramogos, tai dabar jis tampa lyderiu kovoje dėl tapimo respublikonų partijos kandidatu. Jo agresyvi nuomonė dėl tokių klausimų kaip imigracija ir ekonomika jau sukėlė amerikiečių pyktį ir suskaldė respublikonų partiją.
5. Graikijos pasitraukimas iš euro zonos (15 balų iš 25)
Kai kuriais momentais 2015 metais atrodė, kad Graikija tiesiog bus priversta palikti euro zoną, nes atrodė neįtikėtina, kad jai pavyktų grąžinti paskolas Tarptautiniam valiutos fondui ir Europos centriniam bankui. Nors didžioji neišvengiama grėsmė, atrodo, praėjo, tačiau tikimybė, kad Graikija turės atsisakyti euro, išlieka didelė.
4. Europos Sajungos skilinėjimas (15 balų iš 25)
Kai kurie aspektai, įskaitant besitęsiančią krizę euro zonoje, stagnuojantį ekonominį augimą, didžiulę pabėgėlių krizę, nulemia kalbas apie Europos Sąjungos silpnėjimą. Jei ES pradės byrėti, pasekmės bus baisios.
3. Skolų krizė
EUI įspėja, kad nepastovumas valiutų rinkose gali nuvesti prie didelės skolų krizės pasaulio rinkose. Apie tai kalbama vis garsiau. Sausio mėnesį garsus ekonomistas Albertas Edwardsas pareiškė, kad rinkos „neturi kur eiti, išskyrus žemyn“.
2. Naujasis „Šaltasis karas“, kurį sukėlė Rusija
Rusija šiuo metu yra įsitraukusi į konfliktus Ukrainoje ir Sirijoje. EIU tvirtina, kad Rytų-Vakarų santykiai dabar yra „atšiauriausi“ nuo Šaltojo karo pabaigos 1991 metais. Tai gali sukelti didžiulį pasaulinį konfliktą, nulemti karinių išlaidų augimą ir dar pabloginti jau ir taip sudėtingą ekonominę situaciją pasaulyje.
1. Kinijos problemos (20 balų iš 25)
Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimas kelia susirūpinimą visame pasaulyje, nes didžiosios ekonomikos priklauso nuo Kinijos arba su ja prekiauja. Jei šios šalies ekonomikos augimas ir toliau lėtės, tai lėtėjimas atsispindės ir pasaulinėje ekonomikoje.
