„Žmonės mąsto lėčiau ir mažiau efektyviai, nes smegenys tiesiog nebesusitvarko“, – teigia neurologė Olga Milczarek.
Nors tyrimas buvo atliktas JAV, specialistės teigimu, tokios pačios tendencijos pastebimos ir kitose šalyse.
Ji pasakoja pati turėjusi progą tai pamatyti savo akimis kino teatre – tai, ką ji pamatė, ją ir nustebino, ir išgąsdino.
Neurologė „Medonet“ paaiškino, kaip pasireiškia smegenų sutrikimas, prie ko jis gali privesti ir kaip nuo jo apsisaugoti.
Kaip rašė žurnalistė Monika Mikolajska, JAV Jeilio universiteto kraujagyslių neurologas Adamas de Havenonas pripažino, kad problemos su atmintimi ir mąstymu tapo pagrindine sveikatos problema, apie kurią praneša suaugę amerikiečiai.
Tai ir yra pagrindinė rugsėjį paskelbto didžiulio tyrimo išvada. Mokslininkai atvirai kalba apie pažinimo sutrikimus, veikiančius visuomenę, ir kelia klausimą, ar žmonės pamažu netampa mažiau gebantys mąstyti.
Kuo pasireiškia smegenų sutrikimas?
O. Milczarek pabrėžia, kad tai nereiškia, jog žmonės tampa nemąstantys.
Tyrimo metu dalyviams buvo užduotas esminis klausimas – ar jie patiria rimtų sunkumų susikaupti, prisiminti informaciją ar priimti sprendimus dėl savo fizinės, psichinės ar emocinės būklės.
Atsakymai rodo, kad visuomenė pradeda suvokti problemą: žmonės iš tiesų mąsto lėčiau ir mažiau efektyviai.
Šią būklę galima apibūdinti kaip smegenų arba kognityvinį sutrikimą.
Pasak neurologės, intelektualinis sutrikimas pasireiškia tuo, kad žmogui tampa sunku susikaupti, koncentraciją pavyksta išlaikyti tik trumpą laiką, o bet kokie aplinkiniai trukdžiai – pavyzdžiui, kalbėjimas telefonu ar įjungtas televizorius – visiškai išblaško dėmesį.
Be to, žmonės prasčiau mokosi, blogiau įsimena informaciją, pamiršta vardus, pavadinimus, vietas. Šie simptomai ypač ryškūs tarp jaunų žmonių.
Nors tyrimas buvo atliktas JAV, panašūs intelektualiniai sutrikimai pastebimi ir Lenkijoje.
O. Milczarek papasakojo apie asmeninę patirtį kino teatre, kur ji, sėdėdama salės gale, galėjo stebėti žiūrovus.
Maždaug pusė jų nežiūrėjo filmo, o nuolat naudojosi telefonais. Daugelis žmonių net valandą nesugebėjo susikoncentruoti į tai, kas vyko ekrane.
Šis vaizdas, pasak specialistės, iš karto priminė vadinamąjį „sproginėjantį“ smegenų reiškinį.
Žmonės gyvena nuolatinėje padidėjusio nerimo būsenoje, kurios nebekontroliuoja, nes smegenys priprato prie gausybės dirgiklių ir nuolat reikalauja vis naujų.
Dėl to kyla nuolatinis noras tikrinti telefoną. Smegenims tai tampa greitu atlygiu, sukeliančiu trumpalaikes serotonino ir dopamino dozes.
Tačiau dažnas dopamino stimuliavimas lemia pripratimą, todėl žmogus vis greičiau ima nuobodžiauti ir vėl ieško naujo stimulo – taip susidaro užburtas ratas.
Vis labiau kenčia jauni žmonės
Amerikos tyrimas parodė, kad smegenų sutrikimas veikia visus, nepriklausomai nuo pajamų ar išsilavinimo, tačiau svarbiausias veiksnys yra amžius – labiausiai nukenčia jauni žmonės.
Vis daugiau žmonių skundžiasi rimtais sunkumais susikaupti, prisiminti informaciją ir priimti sprendimus, apie tai praneša savo gydytojams.
O. Milczarek teigia tai matanti savo praktikoje jau dvejus metus. Šie pacientai kelia didelį iššūkį, nes jų negalima priskirti konkrečiai ligai.
Jų simptomai nėra demencijos, smegenų pažeidimų ar insulto pasekmė – jie tiesiog yra pernelyg stimuliuoti.
Specialistės teigimu, visi šie dirgikliai sukelia vadinamąjį smegenų rūką – būseną, panašią į tą, kuri buvo siejama su COVID-19 pandemija.
Tokie žmonės prasčiau funkcionuoja darbe ir kasdienybėje, yra nuolat įsitempę, stresuoti ir išsiblaškę.
Gera žinia – smegenys gali atsistatyti, tačiau būtina mažinti dirgiklius
Vis dėlto gera žinia ta, kad ši būsena yra grįžtama.
Svarbiausias žingsnis – sumažinti dirgiklių poveikį. Pavyzdžiui, rekomenduojama palaipsniui ilginti laiką be telefono: pradėti nuo 30 minučių, vėliau – 35, 40 minučių ir taip toliau.
JAV vis dažniau kalbama ir apie vadinamąją dopamino dietą. Ji reiškia sąmoningą nereikalingų stimulų mažinimą: nenaudojamų programėlių ištrynimą, žinučių programėlių skaičiaus ribojimą, vieno socialinio tinklo pasirinkimą vietoj kelių.
Jei šių pokyčių nebus imtasi, ilgainiui žmonės taps nepajėgūs giliai mokytis – informaciją apdoros tik paviršutiniškai ir mechaniškai atkartos.
Tai, pasak neurologės, yra didžiausias pavojus. Smegenys ims senti greičiau, o demencija gali pasireikšti jau 50–60 metų amžiuje, o ne 80-ies, kaip dažniau nutinka dabar.
Kadangi demencijos terapija grindžiama nuolatiniu mokymusi ir smegenų plastiškumo palaikymu, šios problemos ignoruoti negalima.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
