Plačiau apie tylą kaip apie veiksmingą būdą išgyventi šiame chaotiškame pasaulyje „Žinių radijo“ laidoje kalbėtasi su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininku prof. Osvaldu Rukšėnu.
„Taip yra, kad bent jau didžioji dalis civilizuotai gyvenančių žmonių tame triukšme ir gyvena, ypač kai kalbame apie miesto gyventojus. Vadinami kaimo gyventojai gal dar kažkiek natūraliau gyvena, aišku, priklauso nuo požiūrio ir gyvensenos.
Mieste gi esi pasmerktas tam triukšmui – net naktį atsibudus girdisi miesto šurmulys. Tai, kaip ir nuolatinis šviesos šaltinis mieste, evoliuciškai žiūrint, iškreipia mūsų natūralią gyvenseną, nes naktį turėtų būti ir tamsu, ir tylu“, – pastebėjo mokslininkas.
Smegenys turi viską apdoroti
Paklaustas, kaip konkrečiai tokia aplinka veikia mūsų smegenis ir psichiką, O. Rukšėnas išskyrė kelis aspektus.
„Smegenys nuolatos analizuoja, priima sprendimus, tai jeigu yra tokia garsinė ir vizualinė intervencija, intensyvi aplinka, liaudiškai sakant, smegenys nuolat apkraunamos darbu. Nes visa regimoji ar girdimoji informacija vienaip ar kitaip patenka į smegenis ir turi būti apdorota. Tai padidina smegenų apkrovą ir jos greičiau pavargsta.
Kadangi smegenys diriguoja visam organizmui, jei vadas yra pavargęs ar blogai jaučiasi, ir pavaldiniams nelabai gerai. Tai jei nuolatos ilgesnį laiką būname triukšmingoje aplinkoje ir triukšmo lygis yra didesnis, tai sukelia stresą, nerimą.
Tada vienas pagrindinių streso hormonų kortizolis iš gero, mobilizuojančio veikimo pereina į slopinantį. Tada jau įsijungia vadinamo lėtinio streso mechanizmai, kas organizmui nieko gero neduoda“, – kalbėjo neuromokslininkas.
Tyla tylai nelygu
Pasak profesoriaus, kalbėti apie tylą galima daug ir ilgai, nors kartu juokavo, kad pagal apibrėžimą turbūt geriausia būtų tylėti.
„Pradėkime nuo to, kad tai yra toks ir fiziologinis, ir filosofinis klausimas. Nes kas yra tyla – ar ji yra girdima kaip atskiras garso nebuvimo šaltinis, ar tai tiesiog yra triukšmo arba garsinio stimuliavimo nebuvimas?
„Mieste gi esi pasmerktas tam triukšmui – net naktį atsibudus girdisi miesto šurmulys. Tai, kaip ir nuolatinis šviesos šaltinis mieste, evoliuciškai žiūrint, iškreipia mūsų natūralią gyvenseną, nes naktį turėtų būti ir tamsu, ir tylu.“
Sakykime, kad tai yra tik garso nebuvimas, bet vėlgi priklauso, kokio pobūdžio tai tyla – yra vadinamoji vidinė, galvoje vykstanti, nekalbėjimas su savimi, galiausiai – minčių nebuvimas, įvairios meditacijos, kai „išsivaloma“.
Išorinė tyla gi siejama su išoriniu triukšmu. Bet vėl yra takoskyra – tas išorinis stimuliavimas gali būti miesto triukšmas naktį arba kalba, kuri yra išskirtinis dalykas, nes gali perduoti labai svarbią informaciją“, – kalbėjo O. Rukšėnas.
Jis pridūrė, kad dar gali būti išskiriama ir emocinė tyla, kai žmogus nutyla dėl emocinės įtampos, religinė tyla, kai yra susikaupimas bažnyčiose ar pamaldų įstaigose: „Tai yra visokių variantų ir kiekvienu atveju įsijungia šiek tiek kiti smegenų mechanizmai.“
Kokios tylos labiausiai reikia smegenims?
Kalbėdamas apie tai, kokios tylos mums labiausiai reikia ir kuri duoda didžiausią teigiamą poveikį, mokslininkas pabrėžė, kad geriausias būtų kompleksinis variantas – jeigu pavyktų pasiekti tiek išorinės, tiek vidinės tylos būseną, kai nurimsta abu triukšmo stimuliavimo šaltiniai.
„Vis tik realiame gyvenime tai yra santykinis dalykas. Jeigu kalbama apie išorinę tylą, viskas priklauso nuo išorinio stimuliavimo stiprumo – jei tai padangų čežėjimo iš gatvės garsas, gal ir nieko baisaus, bet jei su pneumatiniu plaktuku kaimynas griauna sieną ir tą daro dieną naktį, poveikis bus kitoks. Ir išjungus tą plaktuką tyla bus labai vertinga.
Bet ilgalaikėje perspektyvoje turbūt vidinė tyla yra efektyviausia ir galėtų sukelti stipriausias gerąsias pasekmes. Kaip tos tylos siekti? Meditacija jau būtų toks pažengęs variantas, pirmiausia reikėtų ir šiaip pabandyti susikaupti ir pabūti su savimi.
Tik kad šiuolaikiniame bėgančiame pasaulyje vis sunkiau ir sunkiau tą padaryti, bet pasidarius nors ir trumpas, kelių minučių pertraukėles, jau būtų apčiuopiamas efektas“, – sakė profesorius.
Pasak jo, tai būtų ne tik atsijungimas nuo visų prietaisų, bet ir pagal galimybes nuo bendradarbių, kitų žmonių, kitaip sakant – fiziškai realus pabuvimas vienam su savimi.
Kas vyksta smegenyse, kai būname tyloje?
O. Rukšėno aiškinimu, nors mokslinių tyrimų apie tai, kaip tyla veikia smegenis, dar nėra tiek daug, kiek norėtųsi, akivaizdu, kad jos metu informacijos, kurią reikėtų apdoroti, srautas mažėja:
„Jei triukšmas sumažėja ir šviesos prasme, gaunama dar mažiau informacijos. Tai reiškia, kad mažėja tiesioginė darbinė apkrova smegenims. Kokios pajėgios jos bebūtų, joms irgi reikia poilsio. Galiausiai smegenims reikia ir apsivalyti, jos prisirenka metabolitų. Tai daugiausiai vyksta nakties metu, bet jei tą galima sumažinti ar pradėti nelaukiant nakties, blogiau nuo to nebus.
Kai sumažėja apkrovos, gali persitvarkyti ir neuroniniai tinklai, nes neuronai, nepaisant milijardinių jų skaičių smegenyse, nėra pavieniai, funkciškai apsijungia į tinklus, kurie atlieka vienokius ar kitokius uždavinius.“
Pasak pašnekovo, yra nustatyta, kad tuo metu sustiprėja vienas iš tinklų, lietuviškai įvardijamas kaip numatytojo režimo tinklas.
„Paprastai sakant, yra kelios smegenų sritys, kurios funkciškai apsijungia ir sudaro tą tinklą, jis aktyvuojasi ramybės būsenoje. Kas tada nutinka? Įvyksta nurimimas ir vadinama introspekcija. Kitaip sakant, pasikalbėjimas su savimi, galbūt įspūdžių apdorojimas, bet kuriuo atveju – koncentracija į save, vidinį pasaulį“, – aiškino O. Rukšėnas.
Kiek laiko tylos jau duos naudos?
Pasiteiravus, kiek laiko, neįskaičiuojant miegojimo, rekomenduojama pabūti tyloje, pašnekovas patarė atsižvelgti į savo individualumą.
„Visi mes esame labai skirtingi, gyvename skirtingus gyvenimus, biologiškai esame skirtingi: vieni yra greiti, kiti – lėti, vieni mažiau nervuoti, kiti – daugiau. Tai vienam galbūt kelių minučių užteks, o kitam reikės kelių valandų.
„Jei triukšmas sumažėja ir garso, ir šviesos prasme, gaunama dar mažiau informacijos. Tai reiškia, kad mažėja tiesioginė darbinė apkrova smegenims.“
Manau, svarbiausia, kad žmonės apie tai pagalvotų ir bent pradėtų, kad ir mažais žingsniukais pabūti tyloje po kelias minutes. Žiūrėk, gal kažkam ir patiks, daugiau tuo užsiims“, – kalbėjo neuromokslininkas.
Todėl, jo teigimu, ir atsirandantys tylos kambariai, tylos stovyklos iš esmės geras sumanymas. „Tik svarbu tuo naudotis, ateiti su nusiteikimu, turėti motyvacijos. (...) Prisipažinsiu, pats esu buvęs dešimties dienų tylos stovykloje. Visiško išorinio triukšmo vis tiek neatsisakai, nes esi gamtoje, tarp kitų žmonių.
Iš pradžių yra šiek tiek streso, vieniems jis gal didesnis, kitiems mažesnis, nes būdamas tarp žmonių pagal prigimtį kaip ir norėtųsi bendrauti, bet negali, nes tokios sąlygos. Tai vieniems sekėsi, kitiems nelabai. O po to aplanko nusiraminimas. Gal kažkokio stebuklo neįvyko, bet tikrai nesigailiu turėjęs tokią patirtį“, – įspūdžiais dalijosi O. Rukšėnas.
Tylos paieškos su ausinėmis gali atnešti bėdos
Nors bėgdami nuo triukšmo nemažai žmonių užsideda ausines ir nuolat klausosi muzikos ar tinklalaidžių, pašnekovo teigimu, vertinant iš neurobiologinės pusės, tai nėra gerai. Ir pirmas klausimas dar nėra apie tai, ko žmogus klausosi – ramios muzikos ar ausis plėšančio metalo.
„Aišku, svarbu tai, kokios ausinės naudojamos, bet ypač įsikišamos į ausis jau savaime nėra gerai. Būti su ausinėmis pavojinga dėl to, kad labai slopinamas aplinkos garsas, o tai gali būti rizikinga, jei kažkas šalia krenta, važiuoja ir pan.
Kitas dalykas, jeigu tai daroma ilgai ir nuosekliai, kas dabar labai dažnai ypač pasitaiko tarp jaunimo, reikia prisiminti, kad yra toks dalykas kaip mikrobiota. Nors apie ją dažniausiai kalbama virškinimo sistemos kontekste, bet tos mikrobiotos yra visur organizme, taip pat – ir ant odos.
Visas kūno paviršius padengtas bakterijomis, kaip ir ausies landa. O kai ją užkemšame, sudarome mikroklimatą, kuris iškreipia natūralią būseną ir tai gali paveikti bakterijų rūšinę sudėtį ar jų aktyvumą, sukelti kažkokias infekcijas“, – įspėjo O. Rukšėnas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
