„Dideliam savo liūdesiui sužinojome, kad mirė Kazimierzas Albinas, paskutinis dar gyvenęs žmogus iš pirmo lenkų transportavimo į vokiečių Aušvico stovyklą“, – rašoma Aušvico memorialo oficialiame puslapyje socialiniame tinkle „Twitter“.
1922 metais pietiniame Krokuvos mieste gimusį K. Albiną naciai areštavo 1940 metų sausį Slovakijoje, į kurią jis pabėgo vokiečiams 1939-aisiais okupavus Lenkiją.
K. Albinas vyko prisidėti prie tuo metu Prancūzijoje formuotų lenkų dalinių kovai su naciais po Lenkijos pralaimėjimo Vokietijos pajėgoms.
1940 metų birželio 14-ąją jis buvo deportuotas į Aušvicą su pirmuoju lenkų kalinių konvojumi.
Ant jų dilbių buvo ištatuiruoti garsieji stovyklos identifikaciniai numeriai nuo 31 iki 758. K. Albinui buvo ištatuiruotas skaičius 118.
Jis buvo tarp 140–150 tūkst. Aušvice kalintų lenkų tautybės žmonių. Pusė jų ten mirė, rodo muziejaus skaičiai.
K. Albinas išgyveno, nes 1943 metų vasario 27 dieną sugebėjo pabėgti drauge su šešiais kitais kaliniais.
„Buvo žvaigždėta naktis, lauke – maždaug minus 8 ar 10 Celsijaus laipsnių“, – 2015 metais interviu naujienų agentūrai AFP pasakojo K. Albinas.
„Nusivilkome drabužius ir buvome pusiau perplaukę Solos upę, kai išgirdau sireną... Aplink mus buvo ledo lytys“, – sakė jis.
Ištrūkęs į laisvę K. Albinas prisidėjo prie lenkų pasipriešinimo.
Pabėgimų iš Aušvico buvo labai mažai. Iš maždaug 1,3 mln. į šią mirties stovyklą nusiųstų žmonių pabėgti bandė tik 802, tarp jų 45 moterys, nurodo muziejus.
Pabėgti pavyko tik 144 žmonėms, o 327 buvo sučiupti. Dar 331 bėglio likimas nežinomas.
Po karo K. Albinas studijavo Krokuvos aukštojoje mokykloje, kuri dabar yra Tado Kosciuškos technikos universitetas, aviacijos fakultete inžineriją.
Jis dirbo Tarptautinėje Aušvico taryboje, kuri patarinėja Lenkijos premjerui ir rūpinasi memorialu.
Naciai Aušvico ir Birkenau stovyklose išžudė maždaug 1,1 mln. žmonių, tarp jų apie milijoną Europos žydų. Šalia esančias stovyklas sovietų Raudonoji armija išvadavo 1945 sausio 27 dieną.