Be dokumentų – be darbo
Marius (vardas pakeistas) gyvenamosios vietos ir darbo neturi jau daugiau kaip mėnesį. Vasario viduryje, eidamas iš banko, nusiėmęs visus pinigus naujojo namo nuomai ir užstatui, jis buvo užpultas, apiplėštas ir sumuštas. „Atsibudau ligoninėje po keturių dienų, neturėjau nei pinigų, nei asmens dokumentų“, – pasakojo Marius. Vyriškis toliau eiti į darbą negalėjo vien dėl to, kad neteko asmens dokumento – jis dirbo oro uoste. Netrukus jis buvo išvarytas ir iš nuomojamo kambario, nes neturėjo pinigų susimokėti už nuomą.
O ar Mariui draugai ar artimieji padėti tokioje situacijoje negali? Pasirodo, Anglijoje jis turi vieną draugą, tačiau šis turi rūpintis savo šeima. Artimieji Lietuvoje žino ne visą situaciją, tik tai, kad šiuo metu Marius turi sunkumų. Vyras teigė nenorintis būti našta kitiems.
„Pirmąsias dienas tiesiog vaikščiojau, naktys buvo labai šaltos. Tada nuėjau į „Citizen Advice Bureau“, jie žadėjo padėti gyvenamąją vietą surasti, bet kol kas dar nieko. Šiuo metu kasdien einu į Serena Hall, čia yra dušas, internetas, duoda pusryčius ir pietus, kavos ir arbatos“, – sakė Marius. Šioje vietoje įsikūrusi organizacija SHOC (angl. Slough Homeless Our Concern) suteikia namų neturintiems asmenims prieglobstį pusei dienos.
Atgauti dokumentus – sudėtinga
„Jei atgaučiau pasą, grįžčiau į darbą, per savaitę atsistočiau ant kojų ir galėčiau išsinuomoti kambarį“, – tokius ateities planus dabar kuria Marius. Tačiau atgauti prarastą dokumentą nėra taip lengva, kai esi benamis, tikina Marius. Vyras bandė prisiskambinti į Ambasadą, tačiau su niekuo pasikalbėti nepavyko. „Užpildžiau formą internete, gavau susitikimą balandžio 4 dienai. Bet paso reikės laukti dar kokius du mėnesius“, – svarstė pašnekovas.
Vyrą jaudina ir tai, iš kur reikės gauti pinigų sumokėti konsulinį mokestį už paso išdavimą – 90 £, bei kaip nuvykti į Ambasadą iš Londono priemiesčio, kuriame gyvena. „Neturiu nė kapeikos. Vogti juk neisiu, iki to nenusirisiu. Galvoju eiti prašytis dirbi pas pakistaniečius už pusdykį, jie be dokumentų priimtų ir grynais sumokėtų...“ – dėstė Marius ir taip pat žadėjo kreiptis dėl bedarbio pašalpos, tačiau nebuvo tikras, ar gaus pinigų laiku.
Benamio duona – šaltis ir vienatvė
Pasak Mariaus, iki tol, kol pats nepatyrė benamio duonos, jis nežinojo, kaip benamiai išgyvena ir kur leidžia dienas. Dabar šis gyvenimas jam tapo kasdienybe. „Pusdienį būnu „Serena Hall, paskui einu į biblioteką, ten taip pat galima naudotis internetu ir iki 19 val. vakaro šiltai pabūti“, – pasakojo Marius. Diena benamiams nėra problema, tačiau kiekvieną vakarą tenka ieškoti, kur pernakvoti. „Benamiai nakvynės vietą saugo. Per dieną būna visi kartu, o tik ateina vakaras, visi kaip pelės išsilaksto po du ar tris. Aš nakvoju laiptinėse, anksčiau buvau radęs sandėliuką, bet atėjo šeimininkas, paprašė išeiti. Taip pat sėdžiu prekybos centre „Tesco“, kuris dirba visą parą, ir „McDonalde“. Pamatytumėt „Tesco“ – visi suoliukai užimti, benamiai sėdi, vaidina, kad nemiega, kad apsaugos darbuotojai neišvytų".
Dauguma benamių – priklausomybių turintys asmenys. „Vieni vartoja alkoholį, kiti narkotikus, treti prasilošę. Visi iki tol, kol gauna pašalpą, svajoja, kaip susitvarkys gyvenimą, eis dirbti, bet vos tik gauna pinigų, tuos išleidžia kvaišalams arba pralošia, ir vėl viskas iš naujo“, – pasakojo Marius ir pridūrė, kad penktadieniais į dienos centrą ateina ne tik namų neturintieji. „Penktadieniais duoda geresnį maistą, tai ateina anglų, kurie turi namus, bet ateina pavalgyti“.
Būti naujoku tarp benamių irgi nėra lengva. Marius pasakojo, kad kiti benamiai prie jo eidavo ir klausinėdavo įvairiausių klausimų, siūlydavo padėti susitvarkyti pašalpas. „Man klausimas kilo – tai kodėl tu vis dar benamis, jei taip gerai viską moki sutvarkyti? Taip ir atšoko nuo manęs. Kita grupė yra lenkai, kurie prie benamių eina, siūlo apgyvendinti už kažkokias paslaugas jiems, ir klausia, ar moki muštis. Aš išsisukau, pasakiau, kad turiu žmonių, kurie man padės“, – pasakojo Marius.
Marius mano, kad Lietuvos Ambasada turėtų suteikti kokią nors pagalbą į bėdą papuolusiems piliečiams. Tačiau jis tikino suprantantis, kad ne visi benamiai nori atsistoti grįžti į normalų gyvenimą. „Nežinau, kaip reikėtų įvertinti, kam skirti pagalbą, kam ne. Gal tiesiog pažiūrėti į žmogų ir pamatyt, kuriam iš tiesų tos pagalbos reikia, o kuriam ne“, – svarstė Marius.
Skubos tvarka – tik į Lietuvą
Tad kas turi padėti į tokią situaciją papuolusiam Lietuvos piliečiui? Anglija.lt pabandė susisiekti su Lietuvos Ambasada Londone. Į elektroninį laišką atsakymo nesulaukėme, tad susiekėme telefonu – skambutis buvo atsakytas per kelias minutes ir konsulinis pareigūnas Sigitas Sirtautas paaiškino, kaip tokioje situacijoje atsidūręs asmuo turėtų elgtis norėdamas gauti prarastus dokumentus kaip galima greičiau.
Anot jo, susitikimas dėl paso išdavimo paskirtas balandžio mėnesį todėl, kad yra didelė eilė ir tam vykdoma išankstinė registracija, nes besikreipiančiųjų skaičius – didelis. „Skubos tvarka pasą įmanoma gauti tik Lietuvoje. Pas mus paso išdavimas užtrunka apie 2 mėnesius, geriausiu atveju – 1,5 mėnesio. Greičiausiai atgauti asmens dokumentą asmuo gali tik grįžęs į Lietuvą. Mes išduodame asmens grįžimo pažymėjimą, kuris kainuoja labai nedaug – 5 svarus. Išduodame tą pačią dieną, šiam dokumentui reikia tik vienos nuotraukos. Šis pažymėjimas yra vienkartinis ir galioja tik 14 dienų, todėl geriausia, kai žmogus atvyksta jau žinodamas grįžimo į Lietuvą datą. Tuomet Lietuvoje jis gali gauti naują pasą skubos tvarka“, – aiškino S. Sirtautas.
Tačiau S. Sirtautas portalui Anglija.lt sakė, kad Ambasada neturi jokio fondo, kad galėtų į nelaimę patekusiems Lietuvos piliečiams suteikti materialinę pagalbą. „Nėra jokios nuolaidų sistemos išduodamiem dokumentam, tačiau jei reikalingos lėšos grįžti į Lietuvą ar susimokėti už dokumentus, mes galime padėti susisiekti su artimaisiais Lietuvoje, kad jie galėtų padėti finansiškai. Tam skiriame nemokamų skambučių. Pervesti pinigus galima per Užsienio reikalų ministeriją ir mes išmokėtume. Jei žmogus ilgiau dirbęs ir gyvenęs čia, galbūt vietoje turi draugų, kurie galėtų paskolinti? Gaila, tačiau jokios kasos, iš kurios galėtume skirti pinigų, neturime, žmogus kažkaip turi prasimanyti pinigų“, – sakė S. Sirtautas ir pridūrė, kad nors Ambasada tokių paslaugų neteikia, bet pasitaiko, kai žmonės kreipiasi tikėdamiesi ir finansinės paramos.
Jolanta Terminaitė
