Vidurio ir Rytų Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, nenori prisiimti ambicingų įsipareigojimų dėl klimato kaitos, nes jaučiasi esančios per skurdžios ir bijo dar didesnio ūkio sulėtėjimo.
Prancūzijos ir Lenkijos vadovai Gdanske tarėsi, kaip išlyginti nuomonių apie klimato paktą skirtumus, nes paktas jau galėtų būti pasirašytas per 27 Europos Sąjungos (ES) narių viršūnių susitikimą gruodžio 11-12 dienomis ir patvirtinas ES parlamente dar iki šių metų pabaigos.
Prie ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko vėliau prisidėjo ir Lietuvos bei dar 7 buvusių komunistinės sistemos šalių - Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Bulgarijos ir Rumunijos - premjerai. Kaip tik šios šalys ir trukdo ES dokumentų klimato kaitos klausimais priėmimui, nes bijo galimo neigiamo poveikio jų ūkiui.
Prancūzija spaudžia šią savaitę Briuselyje priimti ambicingą ES paketą energetikos klausimais. Pagal ES planą, iki 2020 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas turi būti sumažintas 20 proc., lyginant su 1990 metais. Numatoma aktyviau naudoti alternatyvius ir atnaujinamus energijos šaltinius.
Tačiau 9 naujosios ES narės iš Vidurio ir Rytų Europos nesutinka su būtinybe smarkiai sumažinti kenksmingą taršą. Jos pabrėžia, kad taikant tokias priemones neatsižvelgiama į žemą šių šalių piliečių pajamų lygį ir ekonomikos priklausymą nuo anglių. Jos norėtų gauti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kvotas nemokamai, bet Briuselis primygtinai teigia, kad tokius leidimus būtina parduoti specialiuose aukcionuose.
Pasak Lietuvos premjero Gedimino Kirkilo, Lietuva nuo 1990 metų anglies dvideginio išmetimą sumažino 53 proc., tačiau Ignalinos atominės elektrinės uždarymas sukeltų papildomą 5 mln. tonų anglies dvideginio išmetimą kasmet.
Lenkija, kurios elektros energijos gamyba 94 proc. priklauso nuo akmens anglies, grasino vetuoti visą ES aplinkosaugos dokumentų paketą, jei nebus rasta kompromiso dėl anglies dvideginio emisijų kvotų. Priimtinas kompromisas būtų, jei Rytų Europos šalims susitarimas dėl kenksmingų išrūkų apribojimo įsigaliotų vėliau nei labiau pasiturimai gyvenančioms Vakarų Europos valstybėms.
Vykstant N.Sarkozy vadovaujamam susitikimui Gdanske, kitame Lenkijos mieste Poznanėje tęsėsi ir Jungtinių Tautų globojamas tarptautinis susitikimas klimato klausimais, kuriame dalyvauja apie 10,6 tūkst. delegatų iš 186 šalių. Abejojama, ar per jį bus pasiekta konkrečių susitarimų kovos su klimato kaita klausimais.
