Likus kelioms dienoms iki JAV planuojamų griežtų naujų sankcijų, susijusių su karu Ukrainoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tyčia ar dėl neatsargumo, išbandė NATO kolektyvinės gynybos garantijos, numatytos 5 straipsnyje, politinę valią, rašo „Fox News“.
Pastarosiomis dienomis iš Rusijai lojalios Baltarusijos paleisti dronai įsiveržė į Lietuvos oro erdvę, sukeldami nerimą regiono politiniams ir kariniams lyderiams.
Vienas iš jų nuskrido apie 100 kilometrų, grėsmingai praskrido virš Vilniaus, gabendamas du kilogramus sprogmenų, ir galiausiai nukrito karinėje pratybų zonoje.
Dar liepą kitas dronas privertė evakuoti aukšto rango pareigūnus, kai sudužo netoli Šumsko pasienio punkto.
Tuo pat metu Rusijos pajėgos smogė Ukrainos dujų saugyklai, esančiai vos už kelių metrų nuo Rumunijos sienos – maždaug už pusės mylios.
Tai sukėlė įspėjimus ir paskatino Rumunijos „F-16“ naikintuvus patruliuoti aplinkiniuose rajonuose.
Įžvelgiama nerimą kelianti tendencija
Nors incidentai atrodo pavieniai, stebėtojai įžvelgia nerimą keliančią tendenciją. Rusijos dronai jau anksčiau buvo nuklydę – arba galbūt nukreipti – į NATO oro erdvę, o Aljanso reakcija dažniausiai būdavo tyli.
Eurazijos centro direktoriaus pavaduotojas Andrew D‘Anieri „Fox News“ teigė, kad nors nėra visiškai aišku, ar V. Putinas sąmoningai bando išbandyti 5 straipsnį, jo akivaizdus neatsargumas šių veiksmų atžvilgiu yra iškalbingas.
„Nerimą kelia tai, kad NATO į jokį iš šių incidentų nereagavo“, – pabrėžė A. D‘Anieri.
Lietuvos gynybos ministrė Dovilė Šakalienė, pažymėjusi, jog nėra įrodymų, kad naujausias dronas sieną pažeidė tyčia, incidentą pavadino „keliančiu nerimą“, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis skrido vos už vieno kilometro nuo prezidento rezidencijos.
Apibūdindama šiuos atvejus kaip „neatsargius dronų įsibrovimus“, ji įspėjo, kad tai yra „tiesioginis NATO ryžtingumo išbandymas“.
Reaguodama į situaciją, Lietuva pažadėjo peržiūrėti savo gynybos protokolus ir paragino NATO stiprinti oro gynybą, kad būtų aiškiai parodyta, jog Aljansas pasirengęs ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą.
NATO gali tekti panaudoti 5 straipsnį
Rumunija, taip pat ne kartą patyrusi dronų įsibrovimus, šių metų gegužę priėmė įstatymą, suteikiantį jos pajėgoms teisę sulaikyti ar sunaikinti neteisėtus orlaivius. Po paskutinio incidento prie sienos įsibrovimų nebefiksuota.
Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlas jau kelis mėnesius perspėja apie didėjančią grėsmę.
2024 m. lapkritį jis įspėjo, kad Rusijos vis dažniau naudojamos hibridinės taktikos – nuo sabotažo ir kibernetinių atakų iki dezinformacijos – didina tikimybę, jog NATO gali tekti pasinaudoti 5 straipsniu.
Jo tonas dar labiau sugriežtėjo 2025 m. birželį, kai B. Kahlas pareiškė, kad Maskva, panašu, ketina išbandyti NATO vienybę ir kolektyvinę gynybą.
Pasak jo, Rusijos pareigūnai abejoja, ar Aljansas laikysis 5 straipsnio nuostatų, ir gali imtis slaptų priemonių – nuo „mažų žaliųjų žmogeliukų“ iki kitų hibridinių provokacijų – siekdami patikrinti NATO reakciją.
Šią nuomonę patvirtino ir buvęs Lietuvos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas. Jis „Fox News“ sakė, kad net jei dronų incidentai nebuvo tyčiniai, jų psichologinė įtaka yra reali.
„Tai – karo Rytų Europoje ateitis“, – teigė E. Bajarūnas.
Ir pridūrė: „Galbūt neturėtume tikėtis greito Rusijos puolimo, tačiau ji gali tikrinti, kaip reaguoja institucijos ir visuomenė. Net atsitiktiniai dronų įsibrovimai į Baltijos šalių oro erdvę gali būti išnaudojami visuomenės nerimui didinti.“
Diplomatas pabrėžė, kad NATO privalo reaguoti vieningai: „Tai – įsibrovimai į NATO teritoriją. Todėl neturėtume galvoti tik apie nacionalinį atsaką, bet ir apie bendrą sąjungininkų reakciją.“
V. Putino hibridiniai bandymai – nuo dronų skrydžių iki pasienio smūgių – gali tapti nauja kovos arena Rytų Europoje, kur tikrinama ne tankų ar raketų galia, o vienybė, pasirengimas ir politinė valia.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
