Generolas seras Richardas Shirreffas (Ričardas Širefas), kuris šiemet atsistatydino iš NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiojo vado pavaduotojo posto, sakė, kad Aljansui reikia persiginkluoti, jeigu jis rimtai nori apsiginti ateityje.
Paklaustas apie krizę Ukrainoje R.Shirreffas atsakė: „Realybė yra tokia, kad NATO (aljansas) būtų smarkiai prispaustas ir jam būtų labai sunku dislokuoti mūšiui jūroje arba ore reikiamas priemones, ypač, sakyčiau, sausumoje (būtų sunku) atremti bet kokią rusiškos avantiūros formą“.
Anksčiau NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) atskleidė, kad Aljansas pirmą kartą dislokuos savo pajėgas naujose bazėse Rytų Europoje, reaguodamas į krizę Ukrainoje.
Šiuo žingsniu siekiama atgrasinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis nesukeltų problemų buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, sakė A.F.Rasmussenas.
Pasak NATO vadovo, kitą savaitę Velse vyksiančiame viršūnių susitikime NATO įveiks savo nesutarimus Aljanso viduje ir patvirtins priemones, kurios leis greitai įvesti laikinas pajėgas į regioną prie Rusijos sienų – nors šis žingsnis turėtų sukelti stiprią Maskvos reakciją.
A.F.Rasmussenas taip pat užsiminė apie veiksmus, kurie turėtų padėti pagerinti Ukrainos saugumą, „modernizuoti“ jos ginkluotąsias pajėgas ir padėti šaliai atremti grėsmę iš Rusijos.
Jo buvęs kolega generolas R.Shireffas antradienį vakare BBC laidoje „Newsnight“ sakė, kad Šiaurės Aljansui skubiai reikia investicijų.
„Iš tikrųjų, vakarų Europa neįstengs apginti, mano nuomone, prieš Rusiją be žymios amerikiečių paramos“, – sakė jis.
NATO tikrai būtų sunku greitu laiku išsiųsti diviziją (20 tūkst. karių).
„Nes vakarų Europoje, kaip matome, vis labiau vyksta karinio pajėgumo mažinimas“, – nurodė generolas.
Jis pripažino, kad propaguoti perginklavimą būtų nepopuliaru, bet pridūrė: „Tai žinia, kurią mūsų politiniai vadovai turi pasiimti namo, įsiklausyti ir veikti, jeigu jiems rimtai rūpi užtikrinti, kad NATO turėtų priemonių apsiginti ateityje“.
„Jeigu NATO rimtai į tai žiūri, jai reikės persiginkluoti, reikės atkurti pajėgumą. Europos valstybėms reikės iš savo kišenių skirti daugiau pinigų gynybai“, – kalbėjo R.Shireffas.
Šiuo metu tik keturios iš 28 ES narių skiria gynybai daugiau už reikalaujamą minimumą – po 2 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto).
