• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Karas Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose verčia NATO iš esmės peržiūrėti savo gynybos strategiją. Ir jeigu anksčiau apie galimą atsaką buvo kalbama itin santūriai arba išvis nutylima, tai pastaruoju metu NATO vis garsiau prabylama apie naują kryptį – jeigu bus agresija, laukia karinis atsakas į Rusijos gilumą.

GALERIJA (37)

Karas Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose verčia NATO iš esmės peržiūrėti savo gynybos strategiją. Ir jeigu anksčiau apie galimą atsaką buvo kalbama itin santūriai arba išvis nutylima, tai pastaruoju metu NATO vis garsiau prabylama apie naują kryptį – jeigu bus agresija, laukia karinis atsakas į Rusijos gilumą.

REKLAMA

Šiaurės Atlanto aljansas svarsto galimybę atsisakyti apribojimų ir Rusijos puolimo atveju smogti giliai jos teritorijoje.

Birželio mėnesį Aukščiausiojo NATO karinio vado, JAV karinių oro pajėgų generolo Alexuso Grynkewichiaus iniciatyva įvyko pirmasis aljanso „Giliųjų smūgių simpoziumas“. Renginio metu aukšto rango karininkai ir pareigūnai diskusijose bei pratybose nagrinėjo temą, kurios dar neseniai daugelis viešai nelietė.

REKLAMA
REKLAMA

Dešimtmečius NATO Europos teritorijos apsauga rėmėsi kariniu „kelio užtvarų“ statymo atitikmeniu. Tačiau praėjus beveik penkeriems metams nuo Maskvos karo Ukrainoje pradžios, NATO strategai teigia, kad Rusijos invazijos nebeįmanoma sustabdyti vien tik trikdant jos pajėgų judėjimą į priekį.

REKLAMA

Atgrasymui dabar reikalinga aktyvesnė prevencija arba, kalbant karine NATO terminologija, neigiamas atsakas (angl. denial), rašoma „The Wall street Journal“. Tai reiškia ne tik smūgius sieną kertantiems kariams, bet ir karinių bazių, tiekimo sandėlių bei pramonės objektų naikinimą giliai Rusijos teritorijoje.

A. Grynkewichius šį požiūrį išdėstė savo „pergalės teorijos“ kalboje Varšuvoje, paaiškindamas, kad gynybos pajėgos iš pradžių užblokuotų pirmąją atakos bangą, o vėliau sustabdytų tolesnius veiksmus.

REKLAMA
REKLAMA

„Jei puolimas tęstųsi, mes suardysime prieš mus nukreiptą karinę sistemą, smogdami tiek puolančioms pajėgoms, tiek bet kam ir viskam, kas palaiko, išlaiko ar valdo šias pajėgas“, – sakė A. Grynkewichius. Eskalacija naudojant branduolinius ginklus į šią strategiją neįtraukta.

Smūgių į gilumą strategija ir ginkluotės atsargos

Esminis šio plano elementas – itin tikslūs giliojo smūgio ginklai, tiek aukščiausios klasės, tiek pigesnės alternatyvos. JAV pastaruoju metu atnaujina ir plečia tiksliųjų sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ bei „Atacms“ sistemas ir kuria naujas. Europos sąjungininkės siekia pristatyti naujus modelius bei padidinti turimas nedideles „Storm Shadow“, „Scalp“ ir „Taurus“ sparnuotųjų raketų atsargas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Norvegijos gynybos studijų instituto vyresniojo tyrėjo Fabiano Hoffmanno teigimu, Europoje jau paskelbti mažiausiai 48 naujų pigių sparnuotųjų raketų projektai, kuriuos plėtoja 20 gamintojų. Tačiau daugelis šių projektų nebus įgyvendinti, o pažangesniems prireiks kelerių metų.

Sąvoka „gilūs smūgiai“ apima taikinius, esančius už šimtų kilometrų nuo fronto linijos. Kovos veiksmuose ilgojo nuotolio raketos ir dronai būtų naudojami naikinti ne tik tolimus karinius objektus, bet ir Rusijos pramonę, kritinę infrastruktūrą bei išteklių bazes.

REKLAMA

Šią taktiką, vadinamą smūgiu lankininkui, o ne prisidengimu nuo strėlių, šiuo metu taiko Ukraina. Naudodama galingus ginklus, įskaitant šalies viduje sukurtas sparnuotąsias raketas „Flamingo“, Kijevas puola Rusijos raketinio kuro gamintojus, bepiločių orlaivių gamyklas, naftos perdirbimo įmones bei duomenų centrus.

Ukrainos ambasadorė NATO Alyona Getmanchuk pažymėjo, kad šalis vis labiau pasitiki giliųjų smūgių „proaktyvia gynyba“.

REKLAMA

„Oro gynyba yra kaip vaistas nuo skausmo – ji gali palengvinti simptomus, tačiau reikia naikinti patį skausmo šaltinį“, – sakė A. Getmanchuk.

Lenkijos generolas majoras Ireneuszas Nowakas interviu pabrėžė, kad viena svarbiausių pamokų NATO yra ta, jog gynyba reiškia ir atsako smūgius.

„Kovoje su Rusija mes tikrai norėtume smogti gynybos pramonės bazei. Turime vertinti gilius tikslius smūgius kaip atgrasymo priemonę“, – teigė I. Nowakas, pridūręs, kad jei Ukraina būtų turėjusi šiuos pajėgumus karo pradžioje, kova nebūtų virtusi apkasų karu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors NATO kariniai vadovai pritarė „neigiamo atsako“ doktrinai, daugeliui kyla klausimų, ar Europos politikai ryžtųsi pritarti giliųjų smūgių atsakui į Rusijos įsiveržimą. Buvęs Vokietijos gynybos ministerijos štabo viršininkas Nico Lange atkreipė dėmesį į atotrūkį tarp karinio planavimo ir politinių sprendimų priėmėjų matymo.

A. Grynkewichiaus planas numato, kad po Rusijos puolimo giliojo smūgio atakos taptų beveik automatinės. Konflikto Ukrainoje patirtis rodo, kad didelės tiksliųjų ginklų atsargos yra būtinos, nes bėgant laikui atsiranda naujų taikinių.

REKLAMA

„Pamatėme, kad nenorite patekti į intensyvų konfliktą, kuriame jūsų priešininkas turi didelius ilgojo nuotolio smūgio pajėgumų arsenalus, o jūs jų neturite“, – paaiškino F. Hoffmannas.

„Žinutė turi būti tokia: nedarykite nieko kvailo, nes mes galime jus nubausti. Tačiau, kad būtume įtikinami, privalome turėti šiuos pajėgumus“, – reziumavo I. Nowakas.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
Unitazų iš mūsų nepyzdinsit. Pamirškit.
Papildymas: Miestas, kurį rusai vaidna Didžiuoju Novgorodu, iš tikrųjų vadinasi Holmgard, jį vikingai įkūrė dar V amžiuje po Kristaus gimimo. Tai pats įdomiausias Rsijos europinės dalies miestas, kuris Viduramžiais plačiai prekiavo su hanzos miestų sąjunga, o 1136 metais išsikovojo nepriklausomybė nuo tuometinės Kijevo kunigaikštystės. Moskovitai (tuo laiku dar nebuvo jokios Rusijos) šį miestą užkariavo tik 1478 metais, kai Moskovijos kunigaikštis buvo Ivanas III. O 1570 metais, kuomet Moskoviją valdė Septynių Bajorų taryba (,,Semibojarščina'', prisidengdama tariamu ,,Ivanu IV''), moskovitai Didijį Novgorodą labai nusiaubė - mokovitai išžudė daug miestieęių, o patė miestą sugriovė taip, akip jo nesugriovė net vokiečiai II -ojo Pas. karo metu.
Šiapjau gerai, kad rusams duodama suprasti, kad kaip šauksi, taip atsilieps. Turi NAOT tų raketų - vien Tomahawk, AGF ir nedidelius branduolinius užtaisus galinčios nešti AGM ko vertos. Tuos ginklus galima vardyti be galo ir be krašto, esmė ta, kad jų rusų radarai nemato. Rusai nerizikuos, nes tokiu atveju vsai europinė Rusijos dalis iškart atsiduria NATO rankose. O kas įdomiausia - Holmgard (kurį rusai vėliau pervadino Novgorodu), Pskovo ir senas monarchijos tradicijas turinčios Tverės gyventojai labai rimtai svarsto nepriklausomybę nuo Rusijos ir siekia atkurti savo istorines valstybes. Štai šituo Vakarai tikrai galėtų pasinaudoti, nes tam yra nepaneigiamas ir itin svarus istorinis pagrindas.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų