Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy planuoja sukurti šešių didžiųjų Europos sąjungos valstybių elitines gynybos pajėgas. Tokio žingsnio jis ketina imti kitais metais, kai turėtų įsigalioti ES Reformų sutartis, skelbia „Europeanvoice“.
Naująsias pajėgas sudarytų Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Italijos bei Lenkijos kariai. Šalys įsipareigotų kasmet gynybos reikmėms išleisti tam tikrą nacionalinio biudžeto lėšų procentą. Taipogi būtų vykdomi bendri kariniai projektai, įskaitant ir bendrą apsirūpinimą karine įranga bei 60 tūkst. karių intervencijos pajėgų sukūrimą. Be to, siūloma bendradarbiauti ir karinės infrastruktūros projektuose – priešraketinėje gynyboje bei žvalgybinių palydovų iškėlime į kosmosą.
Planas turėtų pradėti būti įgyvendinamas kitais metais su sąlyga, jei visos 27 ES valstybės ratifikuos Reformų sutartį. Panašūs planai buvo išdėstyti ir ES Konstitucijoje, kurią referendumuose atmetė Prancūzijos bei Olandijos piliečiai. Šiame dokumente buvo įrašyta sąlyga apie nuolatinį struktūrinį karinį bendradarbiavimą. Panašios sąlygos, įgalinančios bendradarbiavimą gynybos sferoje, įtvirtintos ir Lisabonos sutartyje.
Pagal Reformų sutartį prisijungti prie 6 gynybos pajėgų iniciatorių galės kiekviena nustatytus kriterijus atitinkanti sąjungos valstybė. Tiesa, kai kurie politikai ragina, kad būtų sudarytos sąlygos prie elitinių gynybos pajėgų lengviau prisijungti mažoms ir vidutinio dydžio valstybėms. Šiuo metu numatoma, kad prisijungti siekiančios šalys per metus gynybos reikmėms turės išleisti ne mažiau kaip 2 proc. BVP ir įsilieti į bendrą aprūpinimo ginkluote rinką. Reikalavimai bus iššūkis ne tik prisijungti sieksiančioms valstybėms, tačiau ir pačioms šalims, inicijavusioms bendrą gynybos pajėgų kūrimą. Vokietija šiuo metu gynybos reikmėms išleidžia vos 1,32 proc. BVP, o Ispanija – tik 1,18 proc. Kiekviena iš 6 šalių iniciatorių planuojamoms ES intervencinėms pajėgoms skirs po 10 tūkst. savo karių.
Planuojamas pajėgas N. Sarkozy vadina „NATO atrama Europos sąjungoje“. Apie gynybos struktūros kūrimą ypač daug turėtų būti diskutuojama antrame šių metų pusmetyje, kai pirmininkavimą sąjungai perims būtent Paryžius.
