Nors daugelis krikštą priėmusių migrantų kalba apie dvasines tokio poelgio priežastis, žmonės, kurie su šiuo procesu susidūrė tiesiogiai, mano, kad yra ir kita priežastis. Atsivertimas į krikščionybę gali būti lemiamu faktoriumi priimant sprendimą dėl pabėgėlio statuso.
Kas gauna pabėgėlio statusą
Per šiuos metus į Vokietiją atvyko apie pusę milijono migrantų. Pabėgėlio statusą gauti gali tik tie iš jų, kurie galės įrodyti, kad jie tikrai atitinka reikiamus kriterijus. Jeigu žmonės išvyko dėl ekonominių priežasčių, jie bus iškeldinti iš šalies.
Anot Ebrahimo Afsaho, tarptautinės teisės dėstytojo Kopenhagos universitete, daugelyje šalių, kur tam islamas yra neatsiejama teisinės sistemos dalis, pavyzdžiui, Afganistane ar Irane, kitos religijos pasirinkimas musulmonui yra uždraustas ir gali būti baudžiamas mirtimi. Vienas iš bažnyčios atstovų mano, kad daugelis pabėgėlių baiminasi galimo verdikto, kuris išsiųstų juos namo ir mano, kad krikštas – vienintelis patikimas būdas gauti reikiamus popierius.
Anot Vokietijos federalinės pabėgėlių ir migracijos tarybos, šalis patenkina pabėgėlio prašymą, jeigu jam priėmus krikščionybę gimtojoje šalyje jo laukia teroras. Tačiau pažymos apie priimtą krikštą neužtenka. Sprendimo priėmimas dažnai ilgai užtrunka, ir atitinkamos struktūros tikrina žmogaus atsivertimo į kitą religiją motyvus. Tai gali būti tiek religinių žinių patikra, tiek pasakojimas apie pokyčius gyvenime.
Krikščionybę priėmę migrantai kalba apie tai, kad jie patyrė regėjimą sapnuose arba skaitant Bibliją, todėl jie nusprendė krikštytis. Kai kurie netgi teigia, kad priėmė Kristų kaip protestą prieš žiaurų musulmonų ekstremistų elgesį arba dėl noro adaptuotis toje šalyje, kuri juos priima.
Pasak vieno iš bažnyčios atstovų, atsiranda netgi tarpininkai, kurie už tam tikrą pinigų sumą nuveda pabėgėlius ten kur reikia, kad šie būtų krikštyjami.
