Moterys valdžioje: vis dar per mažai?

Dar niekada tiek daug patyrusių ir ambicingų moterų, kurių priešakyje - Angela Merkel, Hilary Clinton ir Theresa May, neužėmė pačių įtakingiausių pasaulio valstybių postų, tačiau vyrų valdžios viršūnėse vis dar esama gerokai daugiau.

H.Clinton jau įėjo į istoriją, kai tapo pirmąja moterimi, kurią viena iš dviejų didžiųjų JAV politinių partijų nominavo kandidate į prezidentus, o šį lapkritį ji turi daug galimybių tapti naująja Baltųjų rūmų šeimininke.

„Tai istorinis įvykis, toks pat istorinis kaip ir su Baraku Obama. Čia nėra jokių abejonių“,– pareiškė Ester R.Fuchs, Kolumbijos universiteto visuomeninių reikalų ir politikos mokslų profesorė, užsimindama apie pirmąjį juodaodį JAV prezidentą.

Kitapus Atlanto „geležine ledi“ tituluojama Margaret Thatcher stiklines lubas pramušė dar prieš kelis dešimtmečius, kai 1979 metais tapo pirmąja Didžiosios Britanijos ministre pirmininke. Praėjusį mėnesį T.May tai vėl pakartojo.

Kanclerė Angela Merkel vadovauja Vokietijai jau daugiau kaip dešimtmetį - nuo 2005 metų. Pietų Korėjai, Čilei, Brazilijai, Bangladešui ir Liberijai irgi vadovauja moterys – lygiai kaip ir Tarptautiniam valiutos fondui (TVF).

REKLAMA

Tačiau tokių vadovių vis tiek yra mažuma ir jų skaičius auga labai lėtai.

Pew tyrimo centro duomenimis, praėjusiais metais tik apie 10 proc. šalių, priklausančių Jungtinėms Tautoms, vadovavo moterys.

Jame teigiama: „Nors nuo 2005 metų moterų vadovių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai, valdžioje dalyvaujanti moteris vis dar toli gražu nėra norma, priimta pasaulyje.“

„Plieno lakštas“

Atskiruose regionuose padėtis įvairuoja: Suomija, Norvegija ir Islandija, pavyzdžiui, yra pripratusios prie moterų vadovavimo, o duomenys, kuriuos pateikia lyčių lygybę ginantis JT padalinys „JT Moterys“, rodo, kad situacija Pietų ir Pietryčių Azijoje bei Pietų Amerikoje esanti žymiai geresnė nei kitur.

Tarp buvusių šių regionų lyderių paminėtina Indira Gandhi Indijoje, Benazir Bhutto Pakistane ir Cristina Kirchner Argentinoje, o Aung San Suu Kyi de facto vadovauja Mianmarui šiuo metu.

Afrika pirmosios moters šalies vadovės sulaukė tik 2005 metais, kai Liberijos prezidente buvo išrinkta Ellen Johnson Sirleaf. Tiesa, ministrių skaičiumi šio žemyno rodikliai yra geresni.

2015 metų pradžioje tik 17,7 proc. visų pasaulio vyriausybių ministrų buvo moterys, o Žaliajame Kyšulyje, Ruandoje ir Pietų Afrikoje jų skaičius viršijo 30 procentų.

Japonė Yuriko Koike praėjusį mėnesį tapo pirmąja Tokijo gubernatore moterimi - tai yra retas pasiekimas visuomenėje, kurioje tradiciškai dominuoja vyrai.

Viena iš pagrindinių 64 metų Yuriko Koike užduočių bus pašalinti kliūtis Japonijos sostinėje 2020 metais surengti olimpines žaidynes, kurias jau dabar lydi skandalų virtinė ir sparčiai didėjančios išlaidos.

Ji pripažino, kad buvo sudėtinga patekti ten, kur ji dabar yra, nes Japonijoje egzistavo net ne „stiklinės lubos“, o greičiau „plieno lakštas“, kurį moterys turėjo pralaužti.

Italijoje, dar vienoje šalyje, kur daugiausia įtakos turi vyrai, Virginia Raggi ir Chiara Appendino šiemet buvo išrinktos atitinkamai Romos ir Turino merėmis.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų