Ši teorija dar labiau sustiprinta, kai buvo paskelbta iki šiol išsamiausia vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumų analizė, apimanti daugiau nei tūkst. žinduolių ir paukščių rūšių, rašoma „The Washington Post“.
„Žmogaus požiūriu tikrai įspūdinga, kad moterys gyvena ilgiau beveik visose pasaulio šalyse“, – sakė Johanna Staerk, evoliucijos demografė iš „Max Planck“ evoliucinės antropologijos instituto Vokietijoje.
Ji pridūrė: „Todėl mums buvo įdomu pažvelgti į tai iš platesnės taksonominės perspektyvos.“
Trijų ketvirtadalių žinduolių rūšių patelės gyvena ilgiau nei patinai
Žinduoliams, įskaitant žmones, lytis paprastai nustatoma pagal X ir Y chromosomas. Jei kūdikis turi dvi X chromosomas, jis yra mergaitė. Jei kūdikis paveldi X ir Y chromosomas – berniukas.
Tačiau paukščiams situacija yra atvirkštinė: paukščių patelės turi porą skirtingų lytinių chromosomų, o patinai – porą vienodų. Tokioje lyties nustatymo sistemoje mokslininkai naudoja raides W ir Z: paukščių patelės turi ZW porą, o patinai – ZZ porą.
„Heterogametinės lyties hipotezė“ teigia, kad jei vienoje iš moters X chromosomų atsiranda sutrikimas, jos ląstelės turi atsarginį geną, kuriuo gali pasikliauti. Vyrai, turintys tik vieną X chromosomą, tokios atsargos neturi. Panaši problema gali kilti ir dėl neporinės Y chromosomos.
„Vyrams, jei atsiranda žalingų mutacijų ar tokių mutacijų, kurios sutrumpina gyvenimo trukmę, jūs neturite atsargos“, – aiškino Fernando Colchero, taip pat dirbantis „Max Planck“ institute.
Savo tyrimui F. Colchero, J. Staerk ir jų kolegos surinko duomenis apie 528 žinduolių ir 648 paukščių rūšių, laikomų zoologijos soduose, gyvenimo trukmę.
Komanda nustatė, kad dauguma kitų žinduolių yra panašūs į žmones – beveik trijų ketvirtadalių žinduolių rūšių patelės gyvena ilgiau nei patinai.
Tarp paukščių rūšių – priešinga tendencija
Tuo tarpu tarp paukščių 68 procentai tiriamų rūšių parodė priešingą tendenciją – polinkį į patinų ilgaamžiškumą, kaip ir buvo galima tikėtis, atsižvelgiant į jų chromosomų sudėtį.
Pau Carazo, Ispanijos Valensijos universiteto docentas, teigė, kad šis tyrimas yra vienas iš kelių pastarųjų metų darbų, patvirtinančių šią hipotezę, tačiau, apimdamas daugiau nei 1 tūkst. rūšių, jis yra išsamiausias.
„Tai labai sveikintinas indėlis į šią sritį“, – sakė P. Carazo, kuris tyrime nedalyvavo.
F. Colchero ir J. Staerk pabrėžė, kad chromosomos neatskleidžia visos tiesos. Mokslininkai vis dar nežino, kurie X ir Y chromosomų genai yra svarbūs ilgaamžiškumui.
„Fiziologinių mechanizmų tyrimas yra daug sudėtingesnis“, – sakė F. Colchero.
Ir tęsė: „Šie mechanizmai gali skirtis priklausomai nuo rūšies.“
Taip pat svarbūs yra gyvūno kūno sandara ir elgesys. Tyrimas parodė, kad patinai, kurie turi labiau konkuruoti dėl poros – būdami didesni arba elgdamiesi drąsiau, kai rūšis nėra monogaminė – paprastai gyvena trumpiau nei tos pačios rūšies patelės.
Vyriškos savybės, tokios kaip ilgi elnių ragai ar gorilų raumeningi kūnai, „leidžia jiems susilaukti palikuonių“, – sakė F. Colchero.
„Tačiau tai dažnai kainuoja jų pačių ilgaamžiškumą“, – aiškino jis.
Vis dėlto yra gyvūnų, kurie, regis, nepaiso jokių taisyklių. Pavyzdžiui, nors lemūrai yra seksualiai promiskuitiški, šių primatų patinų ir patelių gyvenimo trukmė beveik nesiskiria.
O patelės vanagai, ereliai ir grifai paprastai gyvena ilgiau, nors yra didesnės už patinus.
„Plėšriųjų paukščių atveju viskas yra atvirkščiai“, – sakė F. Colchero.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
