Mokslininkai, analizavę publikacijas žurnale „Aging & Social Policy“, išskyrė keletą veiksnių, galinčių prisidėti prie ilgaamžiškumo. Pasirodo, svarbiausia – gebėjimas jaustis patenkintam gyvenimu, net susiduriant su sveikatos problemomis, rašoma express.co.uk.
Atskleidė, kokie žmonės yra linkę gyventi ilgiau
„Šių tyrimų apžvalga suteikia vertingų įžvalgų apie tai, kaip žmonės gali sėkmingai senti, pasiekę garbingą amžių“, – pažymi autoriai.
Jie pastebėjo, kad šimtamečiai dažnai vertina savo gyvenimą labai teigiamai, jų savijauta neretai panaši į vidutinio amžiaus suaugusiųjų, tačiau jie ypatingai brangina kiekvieną gyvenimo akimirką.
„Be to, depresijos rodikliai šioje grupėje yra žemi, o nerimo problemos pasitaiko tik retai“, – priduria tyrėjai.
Be to, ryšys tarp pozityvumo ir gyvenimo trukmės buvo nustatytas keliuose tyrimuose. Mokslininkai nustatė, kad žmonės‑optimistai yra linkę gyventi ilgiau ir sulaukti „išskirtinio ilgaamžiškumo“, tai yra, gyventi iki 85 ar daugiau metų.
Tai yra pagrindinis tyrimo, kurį atliko Bostono universiteto medicinos mokyklos (BUSM), VA Bostono sveikatos priežiūros sistemos nacionalinio PTSD centro ir Harvardo T. H. Chano visuomenės sveikatos mokykla, atradimas.
Optimizmas – tai lūkestis, kad įvyks gerų dalykų, arba tikėjimas, kad ateitis bus palanki, nes galime kontroliuoti svarbius dalykus.
Nors tyrimai nustatė daug rizikos veiksnių, kurie padidina ligų ir ankstyvos mirties tikimybę, daug mažiau žinoma apie teigiamus psichosocialinius veiksnius, padedančius skatinti sveiką senėjimą.
Tyrime dalyvavo 69 744 moterys ir 1 429 vyrai. Abi grupės dalyvavo apklausoje, kurioje buvo prašoma įvertinti savo optimizmo lygį, taip pat bendrą savijautą ir gyvenimo įpročius, tokius kaip dieta, rūkymas ir alkoholio vartojimas.
Moterys buvo stebimos 10 metų, o vyrai – 30 metų. Lygindami asmenis pagal jų optimizmo lygį, tyrėjai nustatė, kad optimistiškiausi vyrai ir moterys gyveno vidutiniškai 11–15 proc. ilgiau, o tikimybė sulaukti 85 metų buvo 50–70 proc. didesnė nei mažiausiai optimistiškai nusiteikusių grupių.
Darant išvadas, buvo atsižvelgta į amžių, demografinius veiksnius, tokius kaip išsilavinimas, lėtinės ligos, depresija ir požiūris į sveiką gyvenseną, pavyzdžiui, alkoholio vartojimas, mankšta, dieta ir lankymasis pas gydytojus.
Gali skatinti sveiką senėjimą
„Nors moksliniai tyrimai nustatė daugybę ligų ir ankstyvos mirties rizikos veiksnių, mes žinome palyginti mažiau apie teigiamus psichosocialinius veiksnius, galinčius skatinti sveiką senėjimą“, – aiškino tyrimo autorė Lewina Lee, PhD, klinikinių tyrimų psichologė Nacionaliniame PTSD centre, VA Bostono ir BUSM psichiatrijos docentė.
„Šis tyrimas turi didelę reikšmę visuomenės sveikatai, nes rodo, kad optimizmas yra vienas iš tokių psichosocialinių vertybių, galinčių prailginti žmogaus gyvenimo trukmę. Įdomu tai, kad optimizmą galima koreguoti, naudojant gana paprastus metodus ar gydymo būdus“, – sakė ji.
Vis dar nėra galutinai aišku, kaip optimizmas padeda žmonėms gyventi ilgiau.
„Kiti tyrimai rodo, kad optimistiškesni žmonės gali efektyviau reguliuoti emocijas ir elgesį, taip pat efektyviau atsitraukti nuo stresorių ir sunkumų“, – sakė vyresnioji tyrimo autorė Laura Kubzansky, Lee Kum Kee socialinių ir elgesio mokslų profesorė, ir Lee Kum Sheung sveikatos ir laimės centro Harvardo TH Chano visuomenės sveikatos mokyklos direktorė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
