Naujame tyrime mokslininkai raginami atidžiau pažvelgti į Vilkso poledyninį baseiną. Įspėjama, kad klimatui šylant ši po Antarktidos ledu pasislėpusi milžiniška ledo sankaupa ateityje gali tapti reikšmingu jūros lygio kilimo veiksniu, rašo „Gizmodo“.
Vilkso poledyninis baseinas – tai milžiniška pamatinės uolienos įduba po Rytų Antarktidos ledo skydu. Nors tai viena svarbiausių Antarktidos vietų vertinant būsimą jūros lygio kilimą, ji iki šiol iš esmės lieka menkai ištirta.
Neseniai žurnale „Nature Reviews Earth & Environment“ paskelbtame tyrime mokslininkai padarė išvadą, kad po šiuo baseinu esantis reljefas klimatui šylant gali lemti jo nestabilumą. Tai kelia nerimą, nes baseine yra tiek ledo, kad jam ištirpus pasaulinio vandenyno lygis galėtų pakilti 3–4 metrais.
Paslėpta grėsmė
Vilkso poledyninis baseinas driekiasi maždaug 1 400 kilometrų palei vidinę Transantarktinių kalnų pusę. Jį visiškai dengia storas ledo sluoksnis, todėl mokslininkams, renkant duomenis apie šį milžinišką baseiną, teko remtis radarų ir palydovų stebėjimais.
„Vilkso poledyninis baseinas, ko gero, yra paskutinė neištirta Antarktidos vieta“, – pareiškė Tasmanijos universiteto profesorius ir pagrindinis naujojo tyrimo autorius Mattas Kingas.
„Neturime jokių tiesioginių jūros dugno kartografavimo duomenų, taip pat labai mažai žinome apie vandenyno sąlygas, kurios ateityje galėtų paskatinti tirpimą“, – pridūrė jis.
Nors kadaise ši teritorija buvo laikoma viena stabilesnių Antarktidos dalių, mokslininkai tik dabar pradeda suprasti, kokia pažeidžiama ji iš tiesų gali būti.
Šis baseinas priklauso jūrinei ledo skydo daliai – tai reiškia, kad pamatinė uoliena po didžiąja ledo dalimi yra žemiau jūros lygio. Dėl to ledas gali būti ypač pažeidžiamas ir pradėti trauktis, jei šiltesnis jūros vanduo pasiektų jo atramos zoną.
Naujojo tyrimo autoriai sujungė turimus duomenis su kompiuteriniu modeliavimu, kad galėtų prognozuoti būsimus pokyčius regione. Jų išvados rodo, kad kai kuriose vietose ledo atsitraukimas gali tapti itin spartus – peržengus svarbius pamatinės uolienos atramos taškus jis potencialiai galėtų siekti apie 1 kilometrą per metus.
Jeigu galiausiai šis ledas būtų prarastas, regione esančio jo kiekio pakaktų, kad vidutinis pasaulinio vandenyno lygis pakiltų keliais metrais.
Skambina pavojaus varpais
Nors Rytų Antarktida tradiciškai buvo laikoma gerokai stabilesne už Vakarų Antarktidą, naujausios išvados piešia visai kitokį vaizdą. Šiame regione esantys jūriniai baseinai reiškia, kad ilgalaikio klimato šiltėjimo sąlygomis jo reikšmė gali smarkiai išaugti. Tačiau kol kas didžioji šio regiono dalis tebėra menkai ištirta.
Naujojo darbo autoriai tikisi atkreipti daugiau dėmesio į Rytų Antarktidoje esantį Vilkso poledyninį baseiną ir pabrėžia didžiules stebėjimų spragas.
Naujasis tyrimas taip pat rodo, kad kai kurios baseino dalys jau patyrė pokyčių. Ankstesni duomenys rodo, jog dalis šelfinių ledynų suplonėjo ir pradėjo irti.
Pagrindinis šio baseino ledynas – Kuko ledynas – nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio taip pat plonėja vis sparčiau. Tyrėjų duomenimis, šiuo metu jis kasmet į vandenyną išleidžia apie 40 mlrd. tonų ledo.
„Praėjusių šiltųjų laikotarpių įrodymų pakanka, kad būtų galima skambinti pavojaus varpais: tai regionas, kurį turime suprasti gerokai geriau. Tačiau šiuo metu sunku rasti gyvą mokslininką, kuris ten būtų lankęsis“, – sakė M. Kingas.
Anksčiau UNIAN skelbė, kad didžiausias geriamojo vandens šaltinis Europoje nuseko iki žemiausio lygio per 135 metus.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
