A. Merkel yra tik trečias Vokietijos kancleris, kada nors apsilankęs šioje nacių mirties stovykloje Lenkijoje, kur 1940–1945 metais buvo išžudyta milijonas žydų.
1977 metais čia lankėsi Helmutas Schmidtas, o 1989 ir 1995 metais – Helmutas Kohlis.
A. Merkel apsilankymas prieš šios stovyklos, tapusios viso Holokausto simboliu, išvadavimo 75-ąsias metines sausio 27 dieną laikomas svarbia politine žinia.
Vizito išvakarėse 65 metų A. Merkel sakė, kad „kova su antisemitizmu ir visomis neapykantos formomis“ yra jos vyriausybės prioritetas.
Ji taip pat gyrė naują 60 mln. eurų auką Aušvico–Birkenau fondui, kurią ketvirtadienį patvirtino Vokietijos federalinės žemės.
Atvykusi A. Merkel praėjo po garsiuoju nacių šūkiu „Arbeit macht frei“ („Darbas jus išlaisvins“), vis dar kabančiu virš stovyklos vartų.
Aukų atminimą ji pagerbė tylos minute prie Mirties sienos, kur buvo nušauta tūkstančiai kalinių. Kanclerė taip pat aplankė dujų kamerų ir krematoriumo vietas.
Šis apsilankymas yra „ypač svarbus dėmesio ir solidarumo ženklas tokiu metu, kai Aušvicą išgyvenę žmonės sulaukia antisemitinių įžeidimų ir neapykantos kupinų elektroninių laiškų“, sakė Tarptautinio Aušvico komiteto pirmininko pavaduotojas Christophas Heubneris.
A. Merkel lydėjo šioje mirties stovykloje kalintas 87 metų Bogdanas Stanislawas Bartnikowskis ir Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.
Taip pat dalyvavo Vokietijos centrinės žydų tarybos pirmininkas Josefas Schusteris ir Pasaulio žydų kongreso prezidentas Ronaldas Lauderis.
Iš viso Aušvice ir Birkenau buvo nužudyta 1,1 mln. žmonių, daugiausia žydų, bet taip pat lenkų, sovietų karo belaisvių, romų ir prieš nacius kovojusių asmenų.
Daugelis jų buvo nužudyti tą pačią dieną, kai buvo atvežti. Stovyklą 1945 metų sausio 27-ąją išvadavo sovietų kariai.
A. Merkel jau yra aplankiusi kelias kitas buvusias stovyklas Vokietijoje, be to, penkis kartus buvo Jeruzalės Holokausto memoriale ir muziejuje „Yad Vashem“.
2008 metais ji tapo pirmuoju Vokietijos lyderiu, pasakiusiu kalbą Izraelio parlamentui.
Merkel: atminti nacių nusikaltimus – neatsiejama nuo vokiečių tapatybės
Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad pripažinti nacių nusikaltimus yra neatsiejama nuo Vokietijos nacionalinės tapatybės, akivaizdžiai taikydama šiuos žodžius savo šalies kraštutinių dešiniųjų raginimus atitolti nuo atminimo kultūros.
Partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) nariai yra sakę, kad Vokietija turėtų mažiau atsiprašinėti dėl savo nacistinės praeities ir kad turėtų būti labiau susitelkta į kitus šalies istorijos tarpsnius.
„Prisiminti nusikaltimus... yra atsakomybė, kuri nesiliauja niekada. Tai neatsiejama nuo mūsų šalies“, - A. Merkel kalbėjo pirmąkart kaip kanclerė viešėdama Lenkijoje esančioje buvusioje Aušvico-Birkenau nacių mirties stovykloje.
„Suvokti šią atsakomybę yra dalis mūsų nacionalinės tapatybės, mūsų, kaip apsišvietusios ir laisvos visuomenės, supratimo, dalis demokratijos, grindžiamos įstatymų viršenybe“, – sakė ji.
A. Merkel pabrėžė, kad Aušvico istorija „reikalauja, kad išlaikytume atmintį gyvą“.
Ji taip pat sakė, kad Vokietija tebejaučia „didelę gėdą“ dėl nacių nusikaltimų, įvykdytų stovyklooje, kur 1940–1945 metais buvo nužudyta apie milijonas žydų.
„Nėra žodžių išsakyti mūsų sielvartui“, – kalbėjo kanclerė.
