Rusijos žmogaus teisių gynėjai mano, kad 1949 metų masinę estų deportaciją galima laikyti nusikaltimais žmogiškumui, bet ne genocidu.
„Mėginimas 1949 metų deportaciją laikyti genocidu ar karo nusikaltimais yra juridiškai nepagrįstas. Tuo tarpu turime pakankamai priežasčių tvirtinti, kad ši deportacija, taikant tarptautinės teisės nuostatas, buvo nusikaltimas žmogiškumui“, - sakoma Rusijos istorijos ir švietimo bei žmogaus teisių gynimo draugijos „Memorial“ pareiškime, skirtame Estijos gyventojų deportacijos 60-mečiui.
Pasak „Memorial“ turimų duomenų, operacija truko tris paras. Per tą laiką, remiantis įvairiais šaltiniais, buvo deportuota iki 22 tūkst. žmonių (nuo 7471 iki 7540 šeimų).
Žmogaus teisių gynėjai pastebėjo, kad per paskutinius metus Baltijos šalyse buvo iškeltos baudžiamosios bylos asmenims, kurie buvo susiję su pokario deportacijomis, tačiau iki šiol nėra vienareikšmio juridinio deportacijos sąvokos apibūdinimo.
„Tokia teisinių klausimų nagrinėjimo tvarka neišvengiamai kelia abejonių“, - sakoma pareiškime.
Kaip pavyzdį žmogaus teisių gynėjai pateikia baudžiamąją bylą, kuri Estijoje buvo iškelta Arnoldui Meriui, kaltinamam tuo, kad 1949 metais deportuojant Hyjumos salos gyventojus į Novosibirsko sritį, jis vykdė civilių gyventojų genocidą.
„Visiškai teisėta patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie įtariami 1949 metais dalyvavę Baltijos šalyse vykusiose deportacijose. Taip pat visiškai teisėta baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenis, kurie, kaip įtariama, galėjo dalyvauti vykdant tokius nusikaltimus kitose buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose. Remiantis tuo, kas buvo pasakyta, teisėtas yra pats Estijos piliečio A. Merio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktas. Tačiau, mūsų požiūriu, juridiškai nemotyvuoti jam pateikiami kaltinimai genocidu ir karo nusikaltimais, o ne nusikaltimais žmogiškumui“, - nurodoma „Memorial“ pranešime.
