Kol kas neaišku, kas pakeis itin nepopuliarų prezidentą Enrique Peną Nieto, kurio besibaigiančią šešerių metų kadenciją temdė nesibaigiantys korupcijos skandalai ir rekordinis nusikalstamumas.
Svarbus kandidatas yra Andresas Manuelis Lopezas Obradoras, aistringas kairysis, šį kartą bandęs kurti pakantesnio politiko įvaizdį. Jo populiarumas yra didžiausias ir vis didėja.
Antroje vietoje yra Ricardo Anaya iš konservatyvios Nacionalinio veiksmo partijos (PAN), jaunatviškas buvęs parlamentaras, kurio pastangoms pateikti save kaip naują veidą pakenkė įtarimai korupcija ir agresyvumas siekiant paskyrimo partijos kandidatu.
Pirmajame trejetuke dar yra gerbiamas buvęs finansų ministras Jose Antonio Meade, atstovaujantis valdančiajai Institucinei revoliucinei partijai (PRI). Šios partijos, ilgai dominuojančios Meksikos politikoje, populiarumas dabar yra toks mažas, kad ji pirmą kartą per savo istoriją kandidatu į prezidentus pasirinko jai nepriklausantį žmogų.
A. M. Lopezas Obradoras du kartus yra likęs antras per prezidento rinkimus. Kritikai jo nekenčia taip pat smarkiai, kaip jį myli šalininkai. Sutikdamas su savo partijos „Morena“ paskyrimu jis pažadėjo dideles permainas Meksikai: pertvarkyti sveikatos apsaugos ir švietimo sistemas, nutraukti valstybės išteklių privatizaciją ir pagerinti neturtingųjų gyvenimą.
Tačiau turėdamas omenyje kritikų kaltinimus autoritarišku stiliumi jis pažadėjo, kad „niekas nebus primesta iš viršaus“.
„Suprantu savo istorinę atsakomybę. Noriu, kad mane prisimintų kaip gerą prezidentą“, – džiūgaujantiems šalininkams sostinėje Meksike sakė jis. Kandidatas jau atrodė kaip prezidentas – buvo su tamsiu kostiumu ir raudonu kaklaraiščiu.
Jis taip pat pažadėjo nenuilstamai kovoti su Meksikos politinę sistemą apėmusiu kyšininkavimu.
„Esu užsispyręs. Tai gerai žinoma, – sakė jis. – Su tuo pačiu įsitikinimu dirbsiu kaip prezidentas ... Atkakliai, primygtinai ... (sieksiu) išgyvendinti korupciją.“
Dideli nesutarimai
38 metų R. Anaya ir 48 metų J. A. Meade žūtbūtinai grumiasi dėl A. M. Lopezo Obradoro priešininkų balsų ir viliasi, kad jie atneš pergalę.
Abu yra sudarę kartais keistų aljansų su mažesnėmis partijomis.
Pastarojo meto apklausos rodė, kad už A. M. Lopezą Obradorą balsuotų kiek daugiau nei 30 proc. rinkėjų, už R. Anayą – daugiau kaip 20, o už J. A. Meade – mažiau nei 20 proc. rinkėjų. Pagal Meksikos rinkimų sistemą to užtektų, kad A. M. Lopezas Obradoras būtų išrinktas prezidentu.
Šis buvęs Meksiko meras, plūsdavęs „valdžios mafiją“, yra aiškus permainų kandidatas.
Padrąsintas savo populiarumo, 64 metų A. M. Lopezas Obradoras bandė kurti neišvengiamybės aurą.
R. Anaya dalyvaus sudaręs aljansą su kairiųjų Demokratinės revoliucijos partija (PRD).
„Meksikos prezidento posto siekiu ne tam, kad daryčiau tą patį ... Noriu būti prezidentas, kad galėčiau užtikrinti dramatiškas permainas, kurių reikia mūsų šaliai“, – sutikęs su partijos nominacija pareiškė R. Anaya.
„Svarbus tokių rinkimų klausimas yra tas, kokių permainų norime: į ateitį žvelgiančių ar praeityje įstrigusių permainų“, – pabrėžė jis.
J. A. Meade priimdamas nominaciją per PRI suvažiavimą stengėsi kalbėti optimistiškai.
„Mes galime laimėti!“ – sakė eksministras, labai gerbiamas verslo sluoksniuose, bet turintis nešti PRI korupcijos skandalų naštą.
„Darau tai dėl Meksikos ir prašau jūsų visų taip pat daryti tai dėl Meksikos“, – sakė jis.
Oficialiai rinkimų kampanija prasidės tik kovo 30 dieną, bet „preliminarios kampanijos“ mėnesiai jau atskleidė Meksikos susiskaldymą.
Meksikos žmonės „trokšta permainų ... ir nori pabandyti ką nors kita“, sakė Vašingtone įsikūrusio Wilsono centro Meksikos instituto direktorius Duncanas Woodas.
Naujasis prezidentas paveldės blankią ekonomiką, korupcijos apimtą politinę sistemą ir bjaurų karą su įtakingais Meksikos narkotikų karteliais, per kurį žuvo ir dingo daug žmonių.
Be to, šalies santykiai su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija yra komplikuoti. Po piktų JAV lyderio pareiškimų Meksikos adresu iškilo abejonių dėl svarbiausių šios šalies prekybinių santykių ateities.
