„Agentstvo“ pažymima, kad tai bene pirmasis atvejis nuo karo Ukrainoje pradžios, kai aukštas Rusijos pareigūnas kaltina konkrečią Vakarų šalį karinio puolimo rengimu. Prieš pradėdama visavertį įsiveržimą į Ukrainą, Maskva apkaltino Kyjivą rengiantis karui su Rusija.
„Įstojęs į NATO, Helsinkis, prisidengdama gynybos priemonėmis, vykdo konfrontacinę politiką, rengiasi karui su Rusija ir, atrodo, ruošia pagrindą mus pulti“, – rašė D. Medvedevas savo straipsnyje TASS.
Rugsėjo 1 d. tapo žinoma, kad Suomijos mieste Mikelyje, netoli Rusijos sienos, pradėjo veikti NATO sausumos pajėgų štabas Šiaurės Europoje. Pradiniame etape Šiaurės Atlanto aljanso štabo personalą sudarys apie 10 žmonių. Ateityje jo skaičius padidės iki maždaug 50 karių.
Rugpjūčio 21 d. Suomijos ministras pirmininkas Petteris Orpo pareiškė, kad Helsinkis nepriėmė sprendimo siųsti suomių karius į Ukrainą, sprendimas bus priimtas po derybų pabaigos. P. Orpo pažymėjo, kad Suomija yra šalis, besiribojanti su Rusija, ES ir NATO, todėl šalis turi „didelę atsakomybę už Europos saugumą“.
2023 m. balandžio mėn. Suomija oficialiai tapo 31-ąja NATO nare. Rusijos užsienio reikalų ministerija tuomet pagrasino dėl susidūrimo su NATO grėsmės po respublikos įstojimo į aljansą. Kremlius oficialiai aiškino, kad tai yra Suomijos pasirinkimo reikalas, tačiau V. Putinas yra perspėjęs ir dėl „kilsiančių problemų“.
Putinas naudojo tą pačią retoriką prieš Ukrainą
Anksčiau Maskvoje apsiribota bendresnėmis frazėmis apie Europos pasirengimą karui su Rusija. Pavyzdžiui, balandžio mėnesį Saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu sakė, kad Europos šalys nori būti pasirengusios karui su Rusija iki 2030 metų. Liepos mėnesį Rusijos užsienio reikalų ministerijos viceministras Aleksandras Gruško pareiškė, kad NATO ir ES šalys „konkrečiai rengiasi kariniam susidūrimui su Rusijos Federacija“. Pats D. Medvedevas birželį sakė, kad Rusija turi „visapusiškai atsakyti“ į Vakarų „išdavystę“, „o jei reikės – ir smogti prevencinius smūgius“.
2022 m. vasario 21 d., likus trims dienoms iki invazijos į Ukrainą, Vladimiras Putinas sakė, kad šalis, įstojusi į NATO, taps „pirminiu placdarmu“ smūgiams prieš Rusiją. Po invazijos, 2022 m. gegužės 9 d., Putinas sakė, kad karo pradžioje „Rusija atrėmė agresiją“, nes „atvirai vyko pasirengimas dar vienai baudžiamajai operacijai, įsiveržimui į mūsų istorines žemes, įskaitant Krymą“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
