Muslimat Tochtorkulovai tyrimus atlikęs onkologas pareiškė, kad tuomet 47-erių moteriai diagnozuotas sudėtingiausios formos – edematinis-infiltracinis – ketvirtos stadijos krūties vėžys, ir gyventi jau liko ne daugiau nei metai, net jeigu bus sėkmingai atlikta operacija. Į medikus moteris kreipėsi atsitiktinai – dėl erkės įkandimo.
Papildomai atlikti testai onkologinės ligos požymių nenustatė, tačiau ją gydęs medikas primygtinai siūlė atlikti terapiją, spaudė tiek pačią moterį, tiek ir jos artimuosius. Galų gale ji sutiko ir praėjo šešis chemoterapijos kursus ir gydomąją terapiją, pašalino krūtį, gimdą ir kiaušides.
Mokėjo „į kišenę“
Už visas medicinines procedūras moteris mokėjo iš savo kišenės. Medikams rekomendavus, pinigus ji davė jiems „į rankas“. Nemokami chemoterapijos kursai jai tapo mokami, o už onkologijos klinikos medikų darbą operacijos dieną ji sumokėjo 25 tūkst. rublių (apie 750 eurų pagal tų metų vertę).
Išpjauti turėjo tik tariamai pažeistus organus, tai yra krūties pieno liaukas, tačiau Čerkesų dispanserio (kur ir gydėsi moteris) vyr. gydytojas Anzoras Chubijevas pareiškė, kad vis tiek teks šalinti kiaušides ir gimdą, o jis galėtų vienu kartu padaryti operaciją ir dar už mažesnius pinigus: „Vyr. gydytojas perspėjo, kad jeigu mokėti pinigus į kasą, tai bus brangiau, negu asmeniškai. Mes tuo metu buvome sunkioje finansinėje situacijoje, o aš juk ne gydytoja, todėl sutikau“.
Mįslingas pasveikimas ir dar mįslingesnis susirgimas iš naujo
Po operacijos moteriai dar atliko tris chemoterapijos kursus ir paėmė mėginį histologiniam tyrimui. Tuomet į palatą atėjo seselė, kuri paklausė, kas norėtų skubaus tyrimo, kurių kaina 500 rublių. Muslimat norėjo duoti 1000, kad tik greičiau būtų atliktas tyrimas, tačiau seselė jai pareiškė, kad „jums nereikia“ ir nieko neėmė.
Netrukus tyrimus gavo visi, išskyrus Muslimat. Ji savo rezultatus sužinojo po mėnesio, prieš išvykstant į Stavropolį gydytis spinduline terapija: „Gydytojai užantspaudavo voką ir pareiškė, kad neatidarinėčiau, o atiduočiau gydytojui Stavropolyje. Aš neišlaikiau ir dar ligoninės kieme atplėšiau bei perskaičiau, kad jokio vėžio man nėra“, – pasakojo moteris.
Stavropolyje ją sutiko su ovacijomis: „Visi gydytojai susirinko viename kabinete, plojo man ir sveikino, kad man nieko nėra. Sakė, kad „jūs nesate onkologinis ligonis“. Spindulinę terapiją atšaukė ir išsiuntė Muslimat namo, į Čerkeską.
Ten ją gydęs onkologas bendrauti atsakyti į klausimą, ar pas ją išvis buvo susirgimas, nenorėjo. Piktinosi kolegomis iš Stavropolio. M. Tochtorkulova galų gale suprato, kad medikai galėjo ja tiesiog pasinaudoti ir 2009-aisiais kreipėsi į prokuratūrą.
Praėjus mėnesiui po to Muslimat gavo pranešimą iš Stavropolio. Ją iš naujo pripažino sergančia onkologine liga, perspėjo apie siaubingas jos gydymo nutraukimo pasekmes ir pakvietė atlikti spindulinę terapiją. Iš baimės Muslimat sutiko ir 2009-aisiais praėjo 18-os dienų gydymo kursą.
Po šio gydymo jai sukilo spaudimas, jokios terapijos ji negavo. Namo išsiųsta moteris po tokio gydymo gavo antros grupės neįgalumą.
Teismo ekspertai: nebuvo jokių onkologinės ligos požymių
Tuomet prasidėjusio tyrimo metu buvo užsakyta teismo medikų komisijos išvada dėl to, ar moteris iš tiesų sirgo vėžiu. Vietiniai medikai pateikė itin abstrakčius atsakymus, todėl prokuratūra kreipėsi į Rusijos centrinę teismo medicinos ekspertizės įstaigą. Iš ten atsakymo turėjo laukti net trejus metus, tačiau gavusi jį moteris negalėjo atsigauti nuo šoko. Šešių autoritetingų gydytojų konsorciumas vienbalsiai paskelbė, kad jokiu vėžiu Muslimat niekada nėra sirgusi. Komisija nustatė, kad, pagal pateiktus jos medicininius duomenis bei tyrimų rezultatus, „nėra nė vieno tikro vėžinio susirgimo požymio“.
Maža to, teismo ekspertai nustatė daugybę pažeidimų ir paties gydymo, operacijų ir pooperacinio gydymo metu.
„Aš priaugau svorio, man alergija, bronchinė astma, aukštas arterinis spaudimas, širdies nepakankamumas, mano imunitetas sunaikintas. O aš buvau švytinti moteris“. – cituoja vietos žiniasklaida M. Tochtorkulovos žodžius.
Antros grupės neįgalumą turinti moteris vis dar laukia teismo sprendimo. Tyrimas tęsėsi net 6 metus, ir teismo procesas buvo pradėtas tik 2016-aisiais, tačiau ir čia greito sprendimo moteris nesitiki. Moterį gydę medikai teisinasi aplinkybėmis ir kaltę verčia vieni ant kitų.
