(Tęsinys, ankstesnes dalis galite perskaityti čia ir čia)

Lūžio tašką priėjau vieną žiemą. Žiema buvo kaip žiema. Galima sakyti, kad net visai nebloga. Tik tuomet turėjau nemažai išlaidų, gyvenimas sukosi nuo honoraro iki honoraro, o kažkokių likučių juodai dienai visai nelikdavo. Gyvenome tuo metu Kaune, nuomavomės butą visai šaunioje vietoje senamiestyje. Tiesiog tuo metu mano žmona buvo gavusi darbą pakaunėje, ir mes nusprendėme, kad galime sau leisti kokį sezoną pagyventi laikinojoje sostinėje – moteriškei nereikėtų kiekvieną dieną dardėti į Kauną traukiniais. Juo labiau, kad mūsų pačių namas tuo metu buvo nors ir šiek tiek patvarkytas, bet vis dar labiau primenantis kaimo bakūžę, o ne XXI a. šeimos namus – tie, kas bandė prikelti naujam gyvenimui kokį nors seną namą, tikrai supras apie ką kalbu.

Taigi, viskas lyg ir judėjo tinkama linkme. Rytais išlydėjęs žmoną į darbus pavedžiodavau šunį po Laisvės alėją ir sėsdavau prie darbo stalo – tuo metu darbavausi dviems kontoroms. Tačiau po Naujųjų ėmė ir pradingo mano, kaip aš pats vadindavau, antraeilės darbovietės darbdavys. Nei naujų užsakymų, nei pinigų likučių už jau atliktus darbus. Na taip, aš žinojau, kad jis yra labai slidus tipas. Parašyta tai buvo net jo akyse, ir kai turi šiek tiek gyvenimiškos patirties, perskaityti tai jau nėra sunku. Tačiau jis buvo ganėtinai patogus – būdavo, kad už kokį pusdienį filmavimo pasiimdavau iš jo kokius penkis šimtukus litų be didesnio vargo. Tačiau panašu, šiam vyriokui atėjo sunkūs laikai. Na, mat jį velnias, kaip nors išsiversime. Tačiau, kaip sakoma, bėda po vieną nevaikšto.


Rašyti komentarą...
A
APKALTA
2013-11-03 10:36:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
DĖL SNORO AFEROS PLĖŠIKĖI D.GRYBAUSKAITĖI APKALTĄ IR Į KALĖJIMĄ!
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų