Armijai sulaikius šimtus jo bendražygių iš Musulmonų brolijos, paties M. Mursi buvimo vieta tebėra nežinoma.
Tačiau atrodo, kad jam lemta grįžti prie iš esmės nelegalios egzistencijos kalėjime ar laisvėje, kaip buvo tris dešimtmečius valdant dabar nušalintam prezidentui Hosni Mubarakui, kai Musulmonų brolija veikė už įstatymo ribų.
M. Mursi 2000-aisiais, kai buvo išrinktas parlamentaru ir pirmą kartą atėjo į nacionalinę politiką, buvo priverstas būti nepriklausomu deputatu, nes H. Mubarako laikais Brolija buvo uždrausta.
Per 12 mėnesių prezidento poste tokių suvaržymų nebuvo, ir numanomas jo šališkumas Brolijos atžvilgiu galiausiai nulėmė jo pražūtį.
Sekmadienį į Egipto miestų gatves išėjo milijonai žmonių, atsiliepusių į kampaniją, kurią surengė opozicinis judėjimas, kaltinantis jį sulaužius pažadą būti „visų egiptiečių prezidentu“ ir nuvylus 2011 metų revoliucijos idealus.
M.Mursi iki pat galo laikėsi savo ir argumentavo, kad buvo teisėtai išrinktas pernai birželį, kai įveikė kelis pagrindinės opozicijos lyderius. Šią žinią jis paskelbė iš anksto įrašytuose pranešimuose, kurie buvo įkelti internete arba transliuojami nepriklausomų televizijos kanalų.
Ši baigtis labai skyrėsi nuo audringų sveikinimų sausakimšoje Kairo centrinėje Tahriro aikštėje prieš beveik 13 mėnesių, kai M.Mursi buvo šlovinamas kaip revoliucijos gynėjas.
Tuomet jo neformalus stilius ir gyva kalba pelnė pagyrimų iš visuomenės, išvargintos susikausčiusių arogantiškų H. Mubarako laikų pareigūnų.
Tačiau kai jis antradienio vakarą paskelbė savo paskutinį kreipimąsi į tautą kaip valstybės vadovas, padrika ir nerišli M. Mursi kalbėsena atrodė netinkama prezidentui, dešimtys tūkstančių į gatves išėjusių protestuotojų nusigręžė nuo savo lyderio.
M. Mursi buvo ne pirmasis Musulmonų brolijos kandidatas į prezidento postą – iš pradžių buvo siūlomas charizmatiškesnis Khairatas El Shateras (Chairatas Šateras). Tačiau jam nebuvo leista kandidatuoti dėl ankstesnio teistumo.
M. Mursi, kuriam dabar 61 metai, buvo Brolijos atstovas nuo 2010-ųjų, o tos pareigos padėjo jam užsitikrinti visuomenės pripažinimą.
Jis buvo suimtas 2011-ųjų sausio 28 dieną, kai Brolija prisidėjo prie protestų prieš H. Mubaraką.
Tąsyk jam atsidurti už grotų buvo jau ne naujiena: 2006 metais M. Mursi septynis mėnesius praleido kalėjime už dalyvavimą demonstracijoje, kurios dalyviai reiškė palaikymą už reformas pasisakantiems teisėjams.
M. Mursi tapo vienu iš dešimčių islamistų kalinių, pasprukusių iš kalėjimų visoje šalyje byrant viešajai tvarkai per 2011 metų revoliuciją.
Jo populiarumą smarkiai nusmukdė nesugebėjimas pažaboti po revoliucijos šalį apėmusio nesaugumo ir jo niokojančių padarinių ekonomikai bei anksčiau klestėjusiam pelningam Egipto turizmo sektoriui.
Daug žmonių žuvo per nesiliaujantį politinį smurtą, dar daugiau – nuo nusikaltėlių rankų, blėstant viltims, kad Arabų pavasaris sukurs geresnį ir labiau klestintį Egiptą.
Per H.Mursi kadenciją buvo paviešinta virtinė jo pasisakymų per pogrindinės veiklos laikotarpį, kuriuose kritikai laiko antisemitiniais.
Tačiau užėmęs šalies vadovo postą M.Mursi tesėjo savo rinkimų pažadą palikti nepakeistą 1979 metų Egipto ir Izraelio taikos sutartį, nors jis reiškė simpatijas Gazos ruožą kontroliuojančiam islamistų judėjimui „Hamas“.
M. Mursi taip pat palaikė ilgamečius Kairo gynybos ryšius su Vašingtonu, Jungtinėms Valstijoms kasmet suteikiant karinės pagalbos už 1,3 mlrd. dolerių.
Po trečiadienį įvykdyto perversmo JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad šie bendradarbiavimo planai bus peržiūrėti.
1982 metais M.Mursi apgynė daktaro disertaciją Pietų Kalifornijos universitete, kuri jis taip pat dirbo profesoriumi adjunktu.
1975 metais jis baigė inžinerijos studijas Kairo universitete.
M.Mursi turi žmoną, penkis vaikus ir tris anūkus.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
