Lyderiai Stambulo humanitariniame susitikime: dabartinė sistema neveikia

Turkijos prezidentas Recepas Tayyippas Erdoganas pirmadienį paragino tarptautinę bendriją sąžiningiau dalytis kovos su pasaulinėmis krizėmis našta, valstybių lyderiams ir pagalbos organizacijų atstovams susirinkus į pirmąjį pasaulinį humanitarinės pagalbos viršūnių susitikimą Stambule peržiūrėti pasaulinės pagalbos strategijos.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas sukvietė daugiau nei 60 valstybių ir vyriausybių vadovų bei svarbiausių nevyriausybinių organizacijų atstovus aptarti pastangų, kaip veiksmingiau užkirsti kelią konfliktams ir užtikrinti kaltųjų už humanitarinius nusikaltimus patraukimą baudžiamojon atsakomybėn.

Susitikime, kuriame pasirodė ir aktoriai Danielis Craigas, Forestas Whitakeris ir Seanas Pennas, nevyriausybinės organizacijos paragino iš esmės reformuoti atgyvenusią humanitarinę sistemą.

Ban Ki-moonas priminė, kad pasaulyje šiuo metu yra apie 60 mln. perkeltųjų asmenų ir dar mažiausiai 125 mln. žmonių, kuriems reikia pagalbos ir apsaugos dėl didžiausių humanitarinių krizių nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, ir sakė, kad šis susitikimas yra proga kuri „kitokią ateitį“.

REKLAMA

Tačiau dviejų dienų susitikimą aptemdė humanitarinės pagalbos organizacijos „Gydytojai be sienų“ (Medecins Sans Frontieres, MSF) boikotas ir abejonės, kad šios diskusijos turės realų poveikį. „Nepraleiskime šios progos, palikime savo ženklą kaip pokyčių iniciatoriai“, – sakė JT vadovas.

Jis įspėjo, kad yra „nelengva suvokti tikslus“, ir paragino pademonstruoti „tokią politinę valią, kokios pastaraisiais metais dar nematėme“.

Juostų apie agentą Džeimsą Bondą žvaigždė D.Craigas, kreipdamasis į pasaulio lyderius, sakė: „Šis susitikimas yra galimybė pradėti didžiausią humanitarinį judėjimą mūsų istorijoje“.

Aktorius taip pat paragino padaryti viską, kad vykstančios diskusijos neliktų tik tušti žodžiai.

Atsakomybės vengimas

Susitikimo šeimininkas R.T.Erdoganas, kurio šalyje glaudžiasi apie 3 mln. pabėgėlių iš Sirijos ir Irako, akcentavo jo šaliai tenkančią naštą ir skundėsi, kad kitos šalys neprisiima daugiau atsakomybės už pagalbos teikimą, akivaizdžiai turėdamas galvoje Vakarus.

„Dabartinė sistema nepakankama ... našta gula tik ant tam tikrų valstybių pečių, nuo dabar atsakomybę turėtų prisiimti visi“, – sakė jis.

„Poreikiai auga kiekvieną dieną, o ištekliai nedidėja tokiu pat tempu. Tarptautinėje bendrijoje pastebima tendencija vengti atsakomybės“, – sakė R.T.Erdoganas. „Turkija tai žino iš savo karčios patirties“, – pabrėžė Turkijos vadovas ir pridūrė, kad Ankara sirų pabėgėliams priimti išleido 10 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu visa tarptautinė bendrija šiam tikslui skyrė vos 450 mln. dolerių.

R.T.Erdoganas taip pat nepraleido progos dar kartą paraginti reformuoti JT Saugumo Tarybą, pabrėžęs, kad „žmonijos likimas“ negali priklausyti nuo penkių nuolatinių jos narių, turinčių veto teisę.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, viena iš svarbiausių susitikimo dalyvių, paragino liautis dalyti tuščius pažadus dėl pagalbos. „Duodama per daug pažadų, ir tuomet projektams nesulaukiama pinigų – tam turi būti padarytas galas“, – sakė A.Merkel ir pridūrė, kad šiuo metu pasaulis neturi humanitarinės sistemos, kuri atitiktų ateities iššūkius.

REKLAMA

Įsipareigojimai, dėl kurių Stambule sutars valstybių vadovai, nebus privalomojo pobūdžio. Be to, nors į susitikimą atvyko A.Merkel ir Kuveito emyras šeichas Sabahas al Ahmadas al Sabahas, į akis krinta tai, kad tarp jo dalyvių nėra daugelio kitų įtakingų figūrų.

Buvęs Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas, dabar vadovaujantis Tarptautiniam gelbėjimo komitetui, sakė, kad reikia sprendimų „dėl geresnės, o ne tik didesnio masto pagalbos“.

„Priežastis, paskatinusi mus susirinkti į Pasaulio humanitarinį susitikimą, yra tai, kad mums reikia kitokios humanitarinės pagalbos sistemos“, – sakė D.Milibandas, pridūręs, jog faktas, kad 60 proc. pabėgėlių dabar gyvena miestų zonose, reikalauja esminių pokyčių.

Figos lapelis?

Susitikimo dalyviai taip pat išreiškė susirūpinimą, kad prastėja situacija, susijusi su humanitarinės teisės laikymusi, nes per konfliktus reguliariai atakuojamos mokyklos ir ligoninės.

JT palestiniečių pabėgėlių reikalų agentūra UNRWA savo ataskaitoje nurodė, kad per pastaruosius penkerius metus konflikto metu buvo atakuota beveik pusė jos administruojamų mokyklų.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų