Blogos klimato naujienos sklinda visur. Afrika ypač smarkiai kenčia nuo klimato kaitos ir ekstremalių oro sąlygų, kurios veikia žmonių gyvenimą ir pragyvenimo šaltinius.
Gyvename pasaulyje, kuris šyla sparčiausiai nuo tada, kai buvo pradėti registruoti duomenys. Tačiau vyriausybės veikia per lėtai, rašo „Study Finds“.
Kasmetinė pasaulinė klimato kaitos konferencija (COP30) vyks jau po kelių mėnesių. Visos 197 Jungtinėms Tautoms priklausančios šalys turėjo iki šių metų vasario pateikti atnaujintus nacionalinius klimato planus.
Šiuose planuose numatyta, kaip kiekviena šalis sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą pagal teisiškai privalomą tarptautinį Paryžiaus susitarimą.
Šiuo susitarimu visos jį pasirašiusios šalys įsipareigojo riboti žmogaus veiklos sukeltą visuotinį atšilimą iki ne daugiau kaip 1,5 °C.
Vyriausybės taip pat privalo COP30 pateikti naujai atnaujintus nacionalinius klimato veiksmų planus ir parodyti, kaip ketina prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių.
Tačiau iki šiol tik 25 šalys, kurios išmeta apie 20 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pateikė savo planus, vadinamus nacionaliniais įnašais.
Afrikoje tai padarė Somalis, Zambija ir Zimbabvė. Tai reiškia, kad dar 172 šalys turi pateikti savo planus.
Nacionaliniai įnašai yra labai svarbūs nustatant šalių trumpalaikius ir vidutinės trukmės įsipareigojimus klimato kaitos srityje.
Jie taip pat nurodo kryptį platesnio masto politiniams sprendimams ir investicijoms. Suderinus klimato planus su vystymosi tikslais, 175 milijonai žmonių galėtų išbristi iš skurdo.
Tačiau tik vienas iš pateiktų planų, Jungtinės Karalystės, šiuo metu yra suderinamas su Paryžiaus susitarimu.
„Esame pavojingoje padėtyje“
Piersas Forsteris vadovauja pasaulinei mokslininkų komandai, kuri kasmet skelbia Pasaulinės klimato kaitos rodiklių ataskaitą.
Šioje ataskaitoje pateikiama klimato sistemos būklės apžvalga. Ji grindžiama pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, jų koncentracijos atmosferoje, temperatūros kilimo ir žmogaus veiklos įtakos atšilimui duomenimis.
Ataskaitoje taip pat nagrinėjama, kaip stiprėja ekstremali temperatūra ir krituliai, kiek kyla jūros lygis ir kiek anglies dioksido dar galima išmesti, kol planetos temperatūra pakils daugiau nei 1,5 °C.
Tai svarbu, nes siekiant išvengti blogiausių klimato kaitos padarinių, temperatūros kilimas turi neviršyti 1,5 °C.
Mokslininkų ataskaita rodo, kad žmogaus sukeltas visuotinis atšilimas 2024 m. pasiekė 1,36 °C. Dėl to vidutinė pasaulio temperatūra (žmogaus sukeltos klimato kaitos ir natūralių klimato sistemos svyravimų derinys) pakilo iki 1,52 °C. Kitaip tariant, pasaulis jau pasiekė tokį atšilimo lygį, kad reikšmingų klimato kaitos padarinių išvengti nebepavyks.
„Nėra abejonių, esame pavojingoje padėtyje“, – teigė mokslininkų komanda.
Liko vos 3 metai
Nors praėjusių metų pasaulio temperatūra buvo labai aukšta, ji taip pat tapo nerimą keliančiai įprasta. Duomenys kalba patys už save. Dėl nuolat rekordiškai didelio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio atmosferoje sparčiai didėja anglies dioksido, metano ir azoto oksido koncentracija.
Dėl to kyla temperatūra, kuri sparčiai eikvoja likusį „anglies biudžetą“ (per sutartą laikotarpį leidžiamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį). Esant dabartiniam emisijų lygiui, šis „biudžetas“ bus išnaudotas per mažiau nei trejus metus.
Tuo pat metu klimato ekstremalūs reiškiniai stiprėja, kelia ilgalaikius pavojus ir sąnaudas pasaulio ekonomikai, bet svarbiausia – žmonėms. Afrikos žemynas šiuo metu susiduria su mirtingiausia klimato krize per pastarąjį dešimtmetį.
Sunku įsivaizduoti ekonomiką, veikiančią be greitos prieigos prie patikimų duomenų. Kai akcijų kainos krenta ar augimas sustoja, politikai ir verslo lyderiai imasi ryžtingų veiksmų. Niekas netoleruotų pasenusios informacijos apie pardavimus ar akcijų rinką.
Tačiau klimato srityje klimato kaitos greitis dažnai pranoksta turimus duomenis. Tai reiškia, kad negalima greitai priimti sprendimų.
Jei į klimato duomenis būtų žiūrima taip, kaip į finansines ataskaitas, po kiekvienos blogos naujienos kiltų panika.
Tačiau nors vyriausybės paprastai reaguoja į ekonomikos nuosmukį, jos daug lėčiau reaguoja į pagrindinius klimato rodiklius – Žemės gyvybinius požymius.
Jei bus įgyvendinti įsipareigojimai, klimato kaitos tempai sulėtės
Vyriausybės turi turėti greitą prieigą prie patikimų klimato duomenų, kad galėtų parengti naujausius nacionalinius klimato planus.
Šie planai taip pat turi būti sudaromi atsižvelgiant į pasaulinę perspektyvą. Tai labai svarbu siekiant teisingumo ir lygybės.
Pavyzdžiui, išsivysčiusios šalys turi pripažinti, kad jos išmetė daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir imtis iniciatyvos pateikti ambicingus klimato kaitos švelninimo planus bei teikti finansinę paramą kitoms šalims, kad šios galėtų mažinti emisijas ir prisitaikyti prie klimato kaitos.
Afrikoje šių metų rugsėjį Jungtinės Tautos rengs UNFCCC klimato savaitę Adis Abeboje. Be COP30 planų, vyks sesijos, skirtos klimato finansavimo prieinamumui bei teisingam ir lygiateisiam perėjimui prie nulinės emisijos iki 2050 m.
Jei nacionaliniai įsipareigojimai bus įgyvendinti, klimato kaitos tempai sulėtės. Tai svarbu ne tik toms šalims ir ekonomikoms, kurios šiuo metu yra klimato kaitos priešakyje, bet ir visai pasaulio visuomenei.
Tik penkios iš G20 šalių yra pateikusios savo 2035 m. planus: Kanada, Brazilija, Japonija, Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė.
Tačiau G20 šalys yra atsakingos už maždaug 80 proc. pasaulio emisijų. Tai reiškia, kad dabartinis Pietų Afrikos pirmininkavimas G20 gali padėti užtikrinti, jog pasaulis teiktų prioritetą paramai besivystančioms šalims, kad jos galėtų pereiti prie mažai anglies dioksido išmetančios ekonomikos.
Kitas nerimą keliantis aspektas – tik 10 iš atnaujintų nacionalinių įnašų sustiprino arba įtvirtino įsipareigojimus atsisakyti iškastinio kuro.
Tai reiškia, kad Europos Sąjungos, Kinijos ir Indijos klimato planai bus itin svarbūs vertinant jų lyderystę klimato srityje ir išlaikant Paryžiaus susitarimo 1,5 °C tikslą.
Daugelis kitų šalių atidžiai stebės, kokių įsipareigojimų jos prisiims, prieš pačios pateikdamos savo planus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
