Renginyje, be organizacijos vadovo, generalinio direktoriaus Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso, kalbės ir „AstraZeneca“ valdybos pirmininkas Michelis Demaré, Brazilijos sveikatos apsaugos ministrė Nisia Trindade Lima, „Politico Europe“ vyriausiasis redaktorius Jamilas Edmondas Anderlini ir kiti, skelbia portalas „Fortune Well“.
Spekuliacijos apie realų pandemijos egzistavimą
Sausio 11-osios vakarą buvusi Donaldo Trumpo laikų JAV iždo departamento atstovo spaudai padėjėja ir „Fox News“ analitikė Monica Crowley „X“ parašė nepagrįstą perspėjimą, kad „niekieno nerinkti globalistai Pasaulio išrinktųjų forume surengs diskusiją apie būsimą pandemiją, 20 kartų mirtinesnę už COVID-19“.
„Kaip tik prieš rinkimus – naujas užkratas, kuris leis jiems įgyvendinti naują Pasaulio Sveikatos Organizacijos sutartį, vėl užrakinti, apriboti žodžio laisvę ir sunaikinti daugiau laisvių, – rašė ji. – Skamba perdėtai? Taip pat kaip ir tai, kas nutiko 2020 m.“
Daktaras Ameshas Adalja, Johnso Hopkinso sveikatos saugumo centro vyresnysis mokslininkas, „Fortune“ sakė, kad medicinos ir visuomenės sveikatos specialistai „visada vykdė minties eksperimentus ir stalo pratybas, kad pasiruoštų pandemijoms“.
„Šios pratybos atlieka svarbią funkciją – padeda nustatyti stipriąsias ir silpnąsias puses, taip pat išryškina svarbius reagavimo aspektus, kuriuos reikėtų tobulinti“, – sako jis.
„Savavališkai teigiant, kad šios pratybos ir susitikimai yra kažkokio sąmokslo dalis, išvengiama tikrojo jų tikslo ir problemų, dėl kurių bandoma įgyti įtakos, o visa tai daroma nihilistiniais tikslais, siekiant pakenkti pasirengimui pandemijoms ir įžūliai pataikaujant“, – pridūrė jis.
Pasaulio lyderiai privalo susitikti forume
Daktaras Stuartas Ray, Johnso Hopkinso Medicinos departamento duomenų vientisumo ir analitikos katedros vedėjo pavaduotojas medicinai, „Fortune“ sakė, kad būtų „neatsakinga“ pasaulio lyderiams nesusitikti forume.
„Istorijoje tokių įvykių buvo ne vienas, o neseniai kilusi koronaviruso pandemija mus išmokė, kad greitas reagavimas gali išgelbėti milijonus gyvybių, – sakė jis. – Visuomenės sveikatos reagavimo koordinavimas nėra sąmokslas, tai tiesiog atsakingas planavimas“.
Apie tokius susitikimus turėtų būti skelbiama viešai, nes „toks planavimas reikalauja priežiūros, poveikio asmeninei ir ekonominei laisvei ir poveikio specialioms gyventojų grupėms įvertinimo, – pridūrė jis. – Pasaulinei visuomenės sveikatos organizacijai, mokslo vadovams ir suinteresuotiems privatiems asmenims būtų prasminga dalyvauti“.
PSO „prioritetiniai patogenai“
PSO sudaro „prioritetinių patogenų“ sąrašą, kurie „kelia didžiausią pavojų visuomenės sveikatai dėl savo epideminio potencialo ir dėl to, kad nėra arba nepakanka atsakomųjų priemonių“.
Paskutinį kartą šis sąrašas buvo atnaujintas 2018 m., pernai buvo tikimasi, kad jis bus atnaujintas, o dabar, grupės teigimu, tikimasi, kad jis bus sudarytas 2024 m. pirmąjį pusmetį.
Nors sąrašas toli gražu nėra išsamus ir nebūtinai nurodo labiausiai tikėtiną kitos epidemijos ar pandemijos priežastį, čia pateikiami žinomi patogenai, į kuriuos, be „Ligos X“, pasaulio visuomenės sveikatos pareigūnai atkreipia dėmesį.
Ebolos ir Marburgo virusinės ligos
Šios šeimos virusai sukelia hemoragines arba kruvinąsias karštliges, kurias paprastai lydi kraujavimas iš kūno angų ir (arba) vidaus organų. Šią šeimą sudaro penkios Ebolos viruso atmainos ir Marburgo – labai panašus virusas, kuris šių metų pradžioje per protrūkį Pusiaujo Gvinėjoje pateko į laikraščių antraštes.
PSO duomenimis, nuo Ebolos karštligės vidutiniškai miršta apie 50 proc. užsikrėtusiųjų, nors mirštamumas svyruoja nuo 25 iki 90 proc. Nuo Marburgo taip pat miršta apie 50 proc. užsikrėtusiųjų, nors mirštamumas svyruoja nuo 24 iki 88 proc., teigia ekspertai. Nors yra dvi licencijuotos vakcinos nuo mirtiniausios Ebolos viruso atmainos – Zairo, nuo kitų keturių atmainų vakcinų nėra. Taip pat nėra patvirtintos vakcinos nuo Marburgo, nors kai kurios iš jų yra kuriamos.
Krymo-Kongo hemoraginė karštligė
Krymo-Kongo hemoraginė karštligė, kaip ir Ebolos bei Marburgo, yra ūmi virusinė hemoraginė liga, galinti sukelti kraujavimą iš kūno angų. Simptomai pasireiškia staiga ir gali būti karščiavimas, raumenų skausmas, galvos svaigimas, kaklo skausmas, nugaros skausmas, galvos skausmas, akių skausmas ir jautrumas šviesai. Taip pat gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir gerklės skausmas, po to – staigi nuotaikų kaita ir sumišimas.
Po dviejų – keturių dienų susijaudinimas gali pereiti į mieguistumą, depresiją ir prislėgtumą. Pilvo skausmas gali koncentruotis viršutiniame dešiniajame kvadrate, gali padidėti kepenys, teigia PSO.
Kiti simptomai gali būti greitas širdies plakimas, padidėję limfmazgiai ir bėrimas (atsiradęs dėl kraujavimo į odą) ant vidinių gleivinių paviršių, pavyzdžiui, burnos, gerklės bei odos. Bėrimas gali didėti. Paprastai pasireiškia hepatitas. Po penktos ligos dienos pacientams gali sutrikti tokių organų, kaip inkstai, kepenys ar plaučiai, veikla.
Šios ligos, kurią platina erkės ir užsikrėtusių gyvūnų audiniai skerdimo metu ir po skerdimo, mirtingumas yra apie 30 proc. Dauguma pacientų miršta antrąją ligos savaitę. Pasveikusieji paprastai pradeda sveikti po devintos ar dešimtos ligos dienos.
Lassa karštligė
Kaip ir aukščiau minėtos ligos, Lassa karštligė yra ūminė virusinė hemoraginė liga. Tačiau mirtingumas nuo jos siekia 1 proc., todėl ji kur kas mažiau mirtina. Didžiajai daugumai (80 proc.) užsikrėtusiųjų Lassa karštlige nepasireiškia jokie simptomai.
Kitiems 20 proc. liga būna sunki. Simptomai paprastai prasideda nespecifiniais negalavimais, kurie nesiskiria nuo COVID-19 ar gripo – karščiavimas, silpnumas ir bloga savijauta, o vėliau pereina į galvos, gerklės, raumenų, krūtinės ir skrandžio skausmus, taip pat pykinimą, vėmimą, viduriavimą, ir kosulį. Be šoko, traukulių, drebėjimo, dezorientacijos ir komos, gali pasireikšti veido patinimas, skysčio kaupimasis plaučių ertmėje ir žemas kraujospūdis. Dažnai pažeidžiamos kelios organų sistemos. Išgyvenusieji gali laikinai ar visam laikui likti kurti, be to, gali trumpam būti prarandami plaukai ir sutrikti eisena.
PSO duomenimis, mirusieji nuo viruso paprastai miršta per dvi savaites nuo ligos pradžios. Aštuoniasdešimt procentų užsikrėtusių nėščiųjų, esančių trečiajame nėštumo trimestre, miršta, be to, miršta ir jų vaisius. Virusą perneša graužikai, kurie jį taip pat išskiria su šlapimu ir išmatomis.
Sunkus ūminis respiracinis sindromas (SARS-CoV-1)
Pirmoji pasaulyje žinoma koronaviruso pandemija kilo 2002 m., kai Kinijoje buvo pranešta apie SARS-CoV-1. Pandemija palietė daugiau kaip dvi dešimtis Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Europos šalių, o po septynių mėnesių buvo sustabdyta. Manoma, kad SARS atsirado tarp gyvūnų, galbūt šikšnosparnių, o paskui buvo perduotas žmonėms ir atogrąžų gyvūnams, kurie atrodo kaip šuns ir oceloto mišinys. Ekspertai teigia, kad tai gali pasikartoti.
Simptomai: galvos ir kūno skausmai, lengvi kvėpavimo takų infekcijų simptomai, galimas viduriavimas, galimas sausas kosulys, o daugeliui – plaučių uždegimas. SARS 2002 – 2003 m. susirgo beveik 8 100 žmonių, iš jų šiek tiek mažiau nei 10 proc. mirė. Licencijuotos vakcinos nuo SARS nėra, nors mokslininkai kuria universalias koronavirusines vakcinas, kurios, be kitų koronavirusų, galėtų būti skirtos ir SARS, ir COVID-19.
Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronavirusas (MERS)
SARS buvo pirmasis pasaulyje nustatytas žudantis koronavirusas, o MERS – antrasis. Aptiktas 2012 m. Saudo Arabijoje, jis sukėlė apie 2 500 susirgimų ir 800 mirčių. SARS nebuvo nustatytas nuo 2004 m., tačiau apie MERS ir toliau nereguliariai pranešama, o naujausias pranešimas apie tris užsikrėtimo atvejus ir du mirties atvejus buvo gautas Saudo Arabijoje 2023 m. rugpjūtį.
COVID-19 (SARS-CoV-2)
Kaip sausio mėn. spaudos konferencijoje sakė PSO naujų ligų skyriaus vadovė daktarė Maria Van Kerkhove, pasaulis vis dar išgyvena COVID-19 pandemiją, nesvarbu, ar nori tai pripažinti, ar ne. Kol kas oficialus COVID-19 mirčių skaičius siekia 7 milijonus, nors manoma, kad jis gali būti bent tris kartus didesnis.
Nors tarptautinio masto nepaprastosios padėties visuomenės sveikatos srityje statusas baigėsi 2023 m. gegužę, PSO komitetas visada gali nuspręsti jį atnaujinti, ypač jei virusas evoliucionuotų į sunkesnę formą, teigia M. Van Kerkhove. Ir tai visiškai įmanoma.
„Esame susirūpinę – labai susirūpinę – kad šis virusas cirkuliuoja nekontroliuojamas visame pasaulyje ir kad bet kuriuo metu gali atsirasti variantas, kuris padidintų ligos sunkumą, – sakė M. Van Kerkhove. – Tai neturi būti gąsdinimo taktika. Tai scenarijus, kurį planuojame“.
Nipah ir kitos henipavirusinės ligos
Nipah yra henipavirusas, mirtiniausias iš paramiksovirusų. Pirmą kartą jis buvo nustatytas kiaulėms Malaizijoje ir Singapūre praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje, nors natūralus jo rezervuaras yra vaisėdžiai šikšnosparniai. Kitas žinomas henipavirusas, kuriuo užsikrečia žmonės, Hendra, pirmą kartą buvo pastebėtas 1994 m. Australijoje tarp lenktyninių žirgų ir žmonių. Abiem atvejais pasireiškia kvėpavimo takų ligos ir sunkūs į gripą panašūs simptomai, kurie gali išsivystyti į encefalitą – smegenų uždegimą – kartu su kitais neurologiniais simptomais ir mirtimi.
Nuo Nipah miršta 45 – 75 proc. užsikrėtusiųjų. Licencijuotų vakcinų nėra, tačiau „Moderna“, bendradarbiaudama su JAV Nacionaliniu alergijos ir užkrečiamųjų ligų institutu, vakcinų tyrimų centru, dirba prie vakcinos įvertinimo.
Rift slėnio karštligė
Šis virusas yra žinomas dėl to, kad sukelia didžiulį gyvulių niokojimą. Nors jis gali būti perduodamas iš gyvūnų kitiems gyvūnams, taip pat ir žmonėms, kol kas nežinoma, kad jis gali būti perduodamas iš žmonių kitiems žmonėms. Tačiau dėl virusų evoliucijos tai gali pasikeisti.
Žmonės užsikrečia infekuoti, pavyzdžiui, per žaizdą, padarytą infekuotu peiliu, arba per pažeistą odą. Žmonės taip pat gali užsikrėsti per aerozolius, susidarančius skerdžiant užsikrėtusius gyvūnus. PSO duomenimis, žmonės taip pat gali užsikrėsti gerdami nepasterizuotą arba nevirintą užsikrėtusių gyvūnų pieną. Be to, žmogus gali užsikrėsti įkandus infekuotiems uodams ar erkėms.
Daugumai užsikrėtusių žmonių simptomai nepasireiškia, o jei pasireiškia, ligos būna lengvos. Simptomai: staiga prasidėjęs į gripą panašus karščiavimas, raumenų, sąnarių ir galvos skausmas. Taip pat galimas kaklo sustingimas, jautrumas šviesai, apetito praradimas ir vėmimas. Tokius simptomus galima supainioti su meningitu.
Maždaug 3 proc. atvejų išsivysto sunki liga, o mažiau nei 1 proc. miršta. Sunki liga paprastai būna vienos iš trijų formų: akių, meningoencefalito arba hemoragijos.
Zikos virusas
Kaip ir COVID-19, Zikos viruso sukeltą mikrocefaliją (su smegenų apsigimimu susijęs įgimtas defektas) PSO kartą jau buvo paskelbusi užkrečiamąja epidemija – nuo 2016 m. vasario iki lapkričio mėn. Daugumai užsikrėtusiųjų šiuo virusu, kurį daugiausia perneša Aedes uodai, simptomai nepasireiškia. Tie, kurie užsikrečia, paprastai dvi – septynias dienas jaučia bėrimą, karščiavimą, konjunktyvitą, raumenų ir sąnarių skausmą, blogą savijautą ir galvos skausmą.
Dar didesnį nerimą kelia tai, kad užsikrėtus nėštumo metu kūdikiai gali turėti įgimtų apsigimimų, be to, nėščiosioms gali prasidėti priešlaikinis gimdymas, ar persileidimas. PSO duomenimis, suaugusiems ir vaikams ji taip pat gali sukelti Guillain-Barré sindromą, neuropatiją ir mielitą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tad nemanau, jog dar kartą jiems tai pavyks, - greičiau davoso ereliai kabos žemyn galva...
