„HAMAS teroristai mažiau myli arabų vaikus, negu nekenčia Izraelio“, - mano Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narys, žurnalistas Vitalijus Karakorskis.
- Vyksta dvi garsios ir didelės antiteroristinės operacijos – Ukrainos rytuose ir Palestinos Gazos ruože. Kokius matote panašumus ir kokius skirtumus?
- Skirtumų yra nedaug. Vienas iš jų tas, kad Gazos ruože jau seniai negyveno žydai. Ten ne tik, prieš paskutiniuosius išpuolius nebuvo žydų karių. Žydai civiliai gyventojai iš ten paties Izraelio buvo iškeldinti - netgi priverstinai. Tik tai kažkodėl nesustabdė teroristinių išpuolių. O teroristų taktika išties labai panaši – ir taktikoje, ir informaciniame fronte. Tiek Donbabvės, tiek Lugandos respublikos (vadinamųjų Donecko ir Lugansko liaudies respublikų niekinantys pavadinimai, - balsas.lt), susivienjusios į „Lugandoną“ (vadinamąją Novorosiją, - balsas.lt), tiek HAMAS banditai šaudo iš gyvenamųjų kvartalų, ligoninių – iš už moterų ir vaikų nugarų ir labai garsiai rėkia, kai į pastaruosius pataikoma. Tiek Izraelis, tiek Ukraina ginasi ir abi šias šalis mėginama demagogiškai kaltinti dėl civilių aukų.
- Visgi, civilių aukų skaičius didelis. Nurodoma, kad dėl HAMAS apšaudymų žydų žuvo daug mažiau, nei palestiniečių.
- Taip, civiliai žūna ir tai labai liūdna, bet Izraelis ginasi. Tai, kad gerai veikia sukurtas priešraketinis skydas, nereiškia, kad tas raketas į Izraelio gyvenamuosius kvartalus ir kitus objektus galima laidyti.
- HAMAS savęs teroristais nelaiko – laiko laisvės kovotojais.
- Taip. Tik jie kovoja ne už laisvę, ne už savo valstybės sukūrimą, o už tai, kad nebūtų Izraelio. Prisiminkime 1948 metus, kai Jungtinės Tautos nutarė, kad turi būti sukurtos dvi valstybės buvusioje britų mandatinėje teritorijoje – žydų ir arabų. Žydai paskelbė apie valstybės įkūrimą ir kitą dieną arabai juos puolė. Nuo to laiko puolė keletą kartų. Tuo tarpu vadinamieji palestiniečiai jokios valstybės taip ir nesukūrė. Tos žemės, kuriose gyveno Palestinos arabai atiteko Jordanijai (vakarų Jordano krantas), o Gazos ruožas Egiptui. Iki 1967 metų viskas taip ir liko. Niekas netrukdė paskelbti Palestinos valstybės ar netgi dviejų, tačiau daugumai arabų šalių labiausiai rūpėjo ne tai, o Izraelio sunaikinimas: dalis jų ir toliau nepripažįsta teisės egzistuoti ir tai yra konflikto esmė. Kalbant apie žūnančius civilius, netgi vaikus, galiu pasakyti, kad HAMAS teroristai ir juos toleruojantiys arabai mažiau myli savo vaikus, negu nekenčia Izraelio. Taip sakė dar buvusi Izraelio premjerė Golda Meir.
- Ar tiesa, kad pačios arabų šalys nenori nepriklausomos Palestinos?
- Toks įspūdis ir susidaro. Juk tarkime Gazos ruožo blokadą vykdo ne tik Izraelis, bet ir Egiptas. Kodėl? Pagaliau, prisiminkime istoriją. 1970 metais Palestinos arabai sukėlė maištą Jordanijoje, kur karalius Huseinas juos numalšino taip drastiškai ir žiauriai, kaip Izraelis niekada nesielgia. Tada jie susispietė Libane ir šis rojaus kampelis, kurį galima buvo vadinti Artimųjų Rytų Šveicarija, virto kruvinu pragaru, o Beirutas nesantaikos ir smurto simboliu.
- Gerai – grįžkime į dabartinius laikus. Yra už ką kritikuoti Izraelį?
- Visus yra už ką kritikuoti. Galima kritikuoti Izraelio demokratiją, bet tai visgi yra demokratija. Žinoma, ten yra radikalų, daug problemų, tačiau arabai tarp žydų gali gyventi, turi pilietines teises ir net, pagal faktą, yra atleidžiami nuo dalies pilietinių pareigų. Pavyzdžiui, jie gali netarnauti kariuomenėje, jei nenori. Tiesa, kai kurie tarnauja noriai – pavyzdžiui beduinai.
- Šių dienų operacijoje jėgos naudojimas nėra perteklinis?
- Palyginus su kuo? Su tuo, kaip teroristus malšino Jordanija? Ar kaip Putinas kariavo Čečėnijoje? Izraelis visada kariavo surištomis rankomis ir Vakarai visada labai gailėjosi būtent arabų civilių. Lyg žudomi žydai nebūtų kieno nors vaikai ir giminaičiai. Po Rugsėjo 11 įvykių niekas nepasikeitė – Putinui arba Putleriui, kaip dabar jį vadiname, Čečėnijoje buvo atrištos rankos kraujuose paskandinti čečėnų sukilimą, bet Izraelis ir toliau negali adekvačiai gintis.
- Ką Izraeliui davė vadinamasis arabų pavasaris?
- Vien problemas ir pablogėjimą. Mubarako režimas Egipte, pavyzdžiui, bent jau nesiekė Izraelio sunaikinimo, kitaip nei visokie gaivalai, kurie pradėjo lįsti iš pakampių, kai jis buvo nuverstas. Tas pats su Libija, o apie Siriją išvis nekalbu. Nežinia, ką skaičiavo ir galvojo Vakarai, rėmę tą arabišką „demokratiją“, bet žydams nuo viso to tik blogiau.
- Bet juk dalis Izraelio kritikų tiki, kad JAV ir Vakarai šoka pagal žydų užsakytą muziką?
- Taip taip. Žydai valdo pasaulį.Tik kažkodėl patys to nežino. Vakarai sukioja ir riša Izraeliui rankas. Izraelis gi, pats finansiškai išlaiko Palestinos arabus, kurie į jį šaudo raketomis.
- Grįžtame prie Gazos ir „Lugandono“ palyginimo.
- Pats didžiausias panašumas, kaip minėjau – oficialiai, viešai, ciniškai ir įžūliai naudojama gyvųjų skydų taktika – tiek HAMAS, tiek Putlerio remiamų banditų atvejais. Nenuostabu. Nuo vaikystės atsimenu vaizdus, kai viešai laižosi Leonidas Brežnevas su Yassiru Arafatu. Kremlius visada glebeščiavo visus Izraelio priešus ir vykdė antisemitinę politiką. Šiandien Putlerio didžiausi gerbėjai – visos Europos nenoacistinės padugnės. O ir pats Kremliaus šeimininkas vykdo tokią pat „žemių surinkinėjimo“ politiką, kokia buvo būdinga Adolfui Hitleriui.
- Kas anksčiau bus nugalėti – HAMAS ar „Lugandonas“?
- Na, akivaizdu, kad Ukrainoje su tais „valstybiniais“ dariniais bus susidorota daug greičiau. Manau, tai savaičių reikalas. Mat Ukrainos teisė egzistuoti ir gintis net ir Vakaruose kažkodėl vertinama labiau, nei analogiška teisė Izraeliui. Palestinos arabai taiką turės tada, kai pripažins Izraelio taktiką egzistuoti ir labiau pamils savo vaikus, negu nekęs žydų.
