Tačiau ekspertai pažymi, kad Kinija turėjo atitinkamas priemones: valdžia galėjo suvaržyti žmonių gyvenimus, o ir patys kinai labiau linkę naudoti saugos priemones, kurios Vakaruose sunkiai prigyja.
Kinija naudojo griežtas Covid-19 kontrolės priemones
Atrodo, kad Kinijai pavyko suvaldyti Covid-19 plitimą savo šalyje. Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, 1,4 mlrd. gyventojų turinti valstybė užfiksavo vos 86 tūkst. koronaviruso atvejų ir kiek daugiau nei 4,6 tūkst. mirčių (Lietuvoje, palyginimui, 2,7 mln. gyventojų ir 80 tūkst. susirgimų, 704 mirtys). Jeigu skaičiuotume, kiek ligos atvejų tenka 1 mln. gyventojų, tai skaičiai gali priblokšti: pirmoji su koronavirusu susidūrusi Kinija turi vos 60 susirgimų 1 mln. gyventojų, tuo metu, tarkime, Lietuva – 31 tūkst.
Nepaisant to, kad Kinija gana greitai pateikė rinkai eksperimentinę vakciną nuo koronaviruso, tačiau daugiausiai šalis pasiekė naudojant griežtas priemones jos užkardymui, rašoma „The Lancet“ ataskaitoje.
Prestižinės Mayo klinikos mokslininkas Gregory Polandas pažymėjo, kad „Kinijos atsako greitis buvo esminis faktorius“.
Dar sausio 23-ąją Uhano mieste buvo paskelbtas itin griežtas karantinas, trukęs 76 dienas. Panašios priemonės buvo taikomos visoje Hubėjaus apylinkėje. Dešimtyje kitų miestų taip pat buvo pritaikyti „šeimų draudimai“, kurie numatė tik vienos iš šeimos narių išėjimą iš namų kas kelias dienas iki parduotuvės.
Kinija taip pat labai greitai suformavo efektyvią koronaviruso testavimo bei kontaktų atsekimo sistemą visos šalies mastu. Vos per kelias savaites net 9 mln. žmonių Uhane buvo patikrinti dėl koronaviruso.
Visoje šalyje buvo įrengti žmonių judėjimo patikrinimo punktai – beveik 14 tūkst. sveikatos būklės tikrinimo postų svarbiausiuose transporto mazguose ir kitos sekimo priemonės. Kinijoje taip pat griežtai galiojo paprasčiausios, visiems prieinamos priemonės – kaukių dėvėjimas ir socialinė distancija.
Miestuose per garsiakalbius buvo perspėjama, kad „neturėtumėte vaikščioti be kaukės“.
G. Polandas pažymėjo, kad Kinijoje buvo daug mažiau pasipriešinimo valdžios taikomoms priemonėms nuo koronaviruso negu Vakarų šalyse, įskaitant ir JAV.
„Kinijoje turime junginį populiacijos, kuri rimtai žiūri į kvėpavimo takų infekcijas ir noriai naudojasi papildomomis apsaugos priemonėmis su valdžia, kuri gali suvaržyti didesnę dalį asmeninių laisvių negu tai būtų įmanoma Vakarų šalyse“, – „USA Today“ cituojamas mokslininkas.
Vakcinos pasiekė gerokai anksčiau
Kinija pradėjo masinį gyventojų vakcinavimą gerokai anksčiau už likusį pasaulį.
Be taikytų griežtų karantino priemonių Kinija dar pasinaudojo ir savo mokslininkų galimybėmis. Pirminiai bandymai, kuriuos ant savęs atliko kinų karo medicinos mokslininkai, buvo atlikti dar vasario 29-ąją.
Pirmosios bandomosios žmonių grupės Uhane buvo paskiepytos jau kovo 16-ąją.
Vakcinos paprastai yra bandomos trimis fazėmis: I ir II grupės būna nedidelės, jų metu bandoma išsiaiškinti, kaip vakcina veikia žmogų, o III fazės metu jau skiepijama didelė (dešimtys tūkstančių) grupė žmonių, norint įsitikinti, kad tikrai nebus nežinomo nepageidaujamo poveikio.
Kinija surizikavo ir nelaukė ilgiausiai trunkančios III fazės ir pradėjo skiepyti dalį savo populiacijos, įskaitant žmones, kurie dirba sveikatos apsaugos, švietimo ar viešojo gyvenimo srityse. Birželį buvo paskiepyti „tūkstančiai“ kariuomenės atstovų.
„South China Morning Post“ šaltinių teigimu, lapkričio 1-ąją nuo koronaviruso jau buvo paskiepyta daugiau nei 1 mln. kinų.
