• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rusijoje ketvirtadienį buvo minimos 10-osios povandeninio laivo „Kursk“ katastrofos metinės. 118 aukų artimieji Kursko mieste, Murmanske ir Sankt Peterburge prie žuvusiųjų kapų ir paminklų padėjo gėlių.

REKLAMA
REKLAMA

Dešimtmetis nieko nepakeitė

„Kursk“, tuomet vienas moderniausių Rusijos flotilės laivų, po sprogimo nuskendo 2000 m. rugpjūčio 12 d. Barenco jūroje. Vyriausybės sudaryta tyrimo komisija nustatė, kad tragediją sukėlė sprogusi torpeda. Už katastrofą atsakingi asmenys niekada nebuvo įvardyti.

REKLAMA

Rusijos karinė vadovybė labai daug pasimokė iš šios tragedijos, ketvirtadienį sakė buvęs Šiaurės flotilės vadas Viačeslavas Popovas. Esą buvo įsigyta daug technikos, todėl gelbėjimo galimybės šiandien yra daug geresnės nei prieš dešimtmetį.

Jam prieštarauja Sankt Peterburgo povandeninių laivų klubo atstovas Igoris Kudrinas. Jis teigia, kad, nepaisant atnaujintos technikos, per dešimtmetį nė kiek nepasikeitė valdžios požiūris ir reakcija į panašias nelaimes.

REKLAMA
REKLAMA

„Visai neseniai degė karinio jūrų laivyno bazė netoli Maskvos. O ką sakė Vyriausybė? „Ši bazė ne mūsų atsakomybė“. Po kelių dienų paaiškėja, kad bazė yra jų... Tai tikrai primena „Kursk“ tragediją“, – kalbėjo I.Kudrinas.

Kankina neatsakyti klausimai

Nors Rusijos Vyriausybė turi oficialią versiją, žuvusiųjų artimuosius iki šiol kankina daugybė neatsakytų klausimų. Pagrindinis jų – kas sukėlė sprogimą povandeniniame laive? Taip pat – kodėl apie nelaimę giminės buvo informuoti tik praėjus trims dienoms po tragedijos? Kodėl šalies prezidentas Vladimiras Putinas taip ilgai delsė priimti Rusijai siūlomą tarptautinę pagalbą, nors buvo aišku, kad savomis pastangomis išgelbėti nuskendusiame laive galbūt likusių gyvųjų nepavyks. V.Putinas tik prabėgus dviem savaitėms po nelaimės oficialiai kreipėsi į tautą ir išreiškė užuojautą žuvusiųjų šeimoms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

2005 m. kelios „Kursk“ įgulos narių šeimos kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, prašydamos, kad tragedija būtų ištirta iš naujo. Artimieji įsitikinę, kad 23 jūreivius, kurie po sprogimo povandeniniame laive liko gyvi, buvo galima išgelbėti. Teismas vis dar ieško įrodymų...

Kartu su „Kursk“ prieš dešimtmetį nuskendusio 28 metų Viktoro Kuznecovo našlė Svetlana Kuznecova interviu BBC sakė: „Nesu 100 procentų tikra, ar kada nors man pasakys, kas iš tikrųjų nutiko. Bus skirtingos versijos, nes tokia mūsų šalis“.

REKLAMA

„Kursk“ tragedija buvo apraudama ir Lietuvoje, Šiauliuose, Valentinos ir Adomo Avelių šeimoje. Povandeniniame laive žuvo moters sūnus iš pirmosios santuokos Sergejus Vitčenka. Sužinojusi apie nelaimę moteris nedelsiant išvyko prie Barenco. Daug vilčių ji siejo su Didžiosios Britanijos ir Norvegijos gelbėtojais. „Jiems mūsų vyrai rūpi labiau, negu jie rūpi mūsų Vyriausybei“, – tąkart kalbėjo moteris.

Jai buvo pikta, kad Kremlius taip ilgai nepriėmė užsienio pagalbos. „Aš norėčiau pamatyti prezidentą Vladimirą Putiną pasodintą į laivą ir pasiųstą į jūros dugną, kad jis pajustų, ką teko išgyventi mūsų žmonėms“, – apmaudą liejo V.Avelienė.

REKLAMA

Kai gelbėtojams galiausiai pavyko atidaryti abu povandeninio laivo šliuzus, paaiškėjo, kad visas laivas užpiltas vandeniu ir kad tęsti gelbėjimo darbų nebėra prasmės. V.Avelienė po nelaimės grįžo gyventi į Sankt Peterburgą.

Kaltino amerikiečius

Vyriausybinės komisijos, net dvejus metus tyrusios tragedijos Barenco jūroje priežastis, išvadose skelbiama, kad laivo ekipažą pražudė laivo pirmame skyriuje sprogusi torpeda. Ekspertai nustatė, kad įgula žuvo maždaug per aštuonias valandas po sprogimo. Tiesa, vėliau pasirodė duomenų, kad devintajame „Kursk“ skyriuje užsibarikadavę 23 jūreiviai buvo gyvi mažiausiai dvi paras po nelaimės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Komisijos išvadose cituojamas kapitono leitenanto Dmitrijaus Kolesnikovo įrašas, kuriame jis konstatuoja: „Šansų, atrodo, nėra. 10–20 procentų“. Vis dėlto mažytė viltis kapitono ir dar 22 įgulos narių, laukusių pagalbos devintajame skyriuje, širdyse liepsnojo.

Oficialiais duomenimis, šie 23 žmonės žuvo, kai į skyrių patekus vandens trūko plokštė, iš angliarūgštės gaminanti deguonį.

Dėl ko įvyko sprogimas laivo pirmajame skyriuje, iki šiol niekas negali tiksliai pasakyti. Per tyrimą buvo iškelta net 19 versijų.

REKLAMA

Kaip labai tikėtina buvo tiriama versija, kad į „Kursk“ buvo paleista užsieniečių torpeda. Buvo manoma, kad tai galėjo padaryti JAV kariuomenė. Prieš tragediją „Kursk“ ilgą laiką slapta sekė amerikiečių lėktuvnešių eskadrą Viduržemio jūroje. Po šio įvykio iš postų buvo atleisti keli aukšti JAV karinių jūrų pajėgų vadai. Manoma, kad „Kursk“ vadas Genadijus Liačinas galėjo užsitraukti amerikiečių nemalonę ir jam norėta atkeršyti. Tačiau nelaimės vietoje taip ir nebuvo rasta nei užsieniečių laivo, nei jų torpedos, nei sprogmenų dalių. Be to, modernusis „Kursk“ turėjo atlaikyti ne tik torpedos ataką, bet ir nedidelį branduolinį sprogimą.

REKLAMA

Atlikus eskpertizę nebuvo rasta ir jokio išorinio poveikio laivo korpusui. Neaptikta ir jokių įrodymų, kad sprogimas laivo viduje įvyko dėl ekipažo kaltės. Nustatyta, kad sprogimą sukėlė vandenilio peroksido išsiliejimas torpedos viduje. Federalinio tyrimų biuro (FST) kriminalistai nerado, kad torpeda būtų kaip nors paveikta iš išorės. Tad, galimas daiktas, tai buvo gamybinis defektas.

Sklandė ir tokios neįtikėtinos versijos, neva už „Kursk“ susprogdinimą amerikiečiai sutiko nurašyti milžinišką Rusijos skolą – po 1 mlrd. JAV dolerių už kiekvieną ekipažo narį...

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prancūzų režisierius Žanas Mišelis Karė (Jean-Michel Carre) 2004 m. sukūrė dokumentinį filmą „Kursk“: povandeninis laivas drumzlinuose vandenyse“, kuriame taip pat pateikia versiją, kad „Kursk“ nuskandino kažkieno tyčia paleista torpeda. Filmą Rusijoje buvo uždrausta rodyti.

„Kursk“ tragedija

2000 m. rugpjūčio 12 d. per pratybas Barenco jūroje nuskęsta atominis povandeninis laivas K–141 „Kursk“. Juo plaukė 118 žmonių.

Rugpjūčio 12 d. 23.44 val. nelaimės vietoje užfiksuojamas sprogimas.

Rugpjūčio 13 d. pradedamos laivo paieškos. 4.51 val. laivas randamas 108 metrų gylyje.

Rugpjūčio 14 d. 11 val. išplatinamas pirmas oficialus pranešimas apie tai, kad laivas nuskendo. Kiek vėliau paskelbiama, kad vilties, jog žmonės išsigelbėjo, labai maža.

REKLAMA

Rugpjūčio 15 d. pranešama apie gelbėjimo operacijos pradžią. Į nelaimės vietą atvyksta apie 20 laivų. Gelbėtojams pradėti darbo neleidžia audra.

Rugpjūčio 16 d. į vandenį nuleidžiamas giliavandenis aparatas „Priz“. Kelis kartus bandoma patekti į laivo vidų. Rusija paprašo tarptautinės pagalbos.

Rugpjūčio 17 d. į nelaimės vietą išvyksta du Norvegijos gelbėtojų laivai.

Rugpjūčio 18 d. gelbėjimo operaciją tęsia Rusijos gelbėtojai, tačiau jiems nesiseka.

Rugpjūčio 19 d. į nelaimės vietą atvyksta norvegų laivas „Normand Pioneer“ ir britų laivas LR5.

REKLAMA

Rugpjūčio 20 d. atvyksta norvegų laivas „Seaway Eagle“ su giliavandeniais narais. Jiems pavyksta atblokuoti avarinio liuko ventilį, tačiau patekti į laivo vidų nepavyksta.

Rugpjūčio 21 d. norvegų narai pagaliau patenka į laivą. Apie 13 val. jie atidaro devintojo skyriaus liuką ir pamato, kad jis užpiltas vandens. 17 val. oficialiai patvirtinama ekipažo žūtis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų