Artimo kontakto net tarp artimų šeimos narių draudimas buvo įvestas kaip viena iš priemonių, galinčių sustabdyti koronaviruso epidemijos plėtrą – kartu su su mokyklų, daugelio parduotuvių, paslaugų sektoriaus uždarymu ir viešųjų renginių uždraudimu.
Tačiau dabar šalys, kurios jau išgyveno pirmąją epidemijos bangą, pradėjo pamažu mažinti socialinio atsiribojimo reikalavimus – pirmiausiai tuos, kurie susiję su vaikais.
Danijoje ir Vokietijoje daugelis mokyklų jau atidarytos, nors vyresnio amžiaus mokytojams ir toliau rekomenduojama dirbti iš namų. Tokiu atveju kai kurios pamokos atrodo gana keistai: keliolika vaikų susėdę suoluose stebi tiesioginę transliaciją iš pedagogo namų.
Kroatijoje, Nyderlanduose ir kai kuriose kitose šalyse mokslai mokyklose jau prasitęs jau kitą savaitę. Tuo metu labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusios Italija ir Ispanija kategoriškai atsisako atidaryti mokymo įstaigas iki rugsėjo.
Daugelis JAV valstijų taip pat pareiškė, kad vaikai negalės grįžti į klases bent jau iki šių mokslo metų pabaigos – nepaisant prezidento D. Trumpo raginimų.
Toks skirtingas iš esmės panašių aplinkybių traktavimas gali būti aiškinamas ir tuo, kad mokslo pasaulyje vis dar nėra vieningos nuomonės dėl vaikų vaidmens Covid-19 epidemijoje.
Kai kurie mokslininkai mano, kad vaikų perduodamos infekcijos rizika yra minimali ir nekelia tokios grėsmės, kokią padaro mokyklų uždarymas ir priverstinė socialinė izoliacija. Kiti perspėja neskubėti atšaukti ribojimų, nes mūsų turima informacija apie virusą, jo grėsmę, toli gražu nėra pakankamai išsami.
Mįslinga infekcija
Mokyklų uždarymas tapo viena iš svarbiausių priemonių kovoje su Covid-19 epidemija daugelyje šalių – tai patikrintas ir gana efektyvus metodas suvaldyti gripo ar kitos oru plintančios ligos epidemiją, rašoma BBC.
Gydytojų teigimu, būtent vaikų lankomose įstaigose oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos dažniausiai plinta itin sparčiai: vaikai renkasi vienoje vietoje, aktyviai kontaktuoja, greitai užkrečia vienas kitą – ir platina ligas toliau, šįkart jau savo šeimose.
Tačiau Covid-19 gali būti išimtimi iš šios taisyklės. Kinijoje (kartu su PSO mokslininkais) atlikti du tyrimai parodė, kad vaikai yra atsparesni naujajam koronavirusui už suaugusiuosius. O užkrėtimo atveju galimybė sulaukti mirties yra 2 tūkst. kartų mažesnė už žmones, jau sulaukusius 60-mečio. Maža to, kol kas iki galo nėra aišku, ar išvis gali vaikai užkrėsti suaugusiuosius.
Viena vertus, ši infekcija plinta greičiau ir paprasčiau už sezoninį gripą, ir būtų keista tvirtinti, kad būtent vaikus, su dar iki galo nesusiformavusiu imunitetu, ji kažkaip apeina pro šalį. Kita vertus, keliuose tyrimuose, kurie buvo atlikti Islandijoje ir Nyderlanduose, nebuvo nustatyta nė vieno atvejo, kuomet Covid-19 infekuotas jaunesnis nei 10 metų vaikas būtų užkrėtęs ką nors iš savo namiškių. Kinijoje taip pat užfiksuoti panašūs rezultatai.
Viename Italijos mieste kovo mėnesį buvo patikrinti visi jo gyventojai – beveik 3,5 tūkst. žmonių – netgi dukart, dviejų savaičių intervalu. Infekcija buvo aptikta pas beveik 3 proc. gyventojų, tačiau nė viena iš 234 vaikų iki 10 metų neužsikrėtė Covid-19.
Neįtikėtinas atvejis buvo užfiksuotas dar sausį, kuomet buvo užfiksuotas vienas pirmųjų židinių Europoje – viename prancūzų kalnų slidinėjimo kurorte. Tuomet užsikrėtęs 9-metis britas ne tik faktiškai nejautė jokių simptomų, jis ir toliau lankė būrelius ir netgi grįžęs namo pradėjo lankyti pamokas, iki diagnozės nustatymo.
Per visą ligos laikotarpį berniukas bent kažkiek artimiau bendravo su 72 žmonėmis, tačiau virusas nebuvo diagnozuotas nė vienam iš jų. Ypač medikus nustebino tai, kad jis neužkrėtė net savo seserų, nors per artimiausius kelis mėnesius jie visi trys spėjo persirgti peršalimo ligomis ir gripu, užkrėsdami vienas kitą.
Didžiosios Britanijos karališkojo pediatrijos koledžo mokslininkai ištyrė jau daugiau nei šimtą Covid-19 mokslo darbų ir pateikė išvadą: „Vaikų vaidmuo perduodant infekciją yra ne iki galo aiškus, tačiau panašu, kad reikšmingo vaidmens jie neatlieka“.
Nekorektiška informacija
Daugelis žiniasklaidos priemonių visame pasaulyje tokias išvadas priėmė kaip įrodymą, kad viruso perdavimas suaugusiems nuo vaikų yra negalimas ar neužfiksuotas – todėl kontaktus su jais galima laikyti saugiais.
Būtent britų pediatrų mokslinės apžvalgos (o taip ir ir anksčiau minėto PSO tyrimo) pagrindu Šveicarijoje buvo priimtas žiniasklaidoje garsiai nuskambėjęs sprendimas leisti močiutėms ir seneliams „apsikabinti su anūkais“, o Vokietijoje ir kai kuriose kitose Europos šalyse – atidaryti mokyklas.
„Vaikai, be abejonės, nėra pagrindinė šios epidemijos varomoji jėga, – dar balandžio 17-ąją pareiškė šveicarų Sveikatos apsaugos ministerijos Infekcinių ligų skyriaus vadovas Danielis Kochas, tuo metu paskelbęs apie netrukus įvyksiantį mokyklų atidarymą. – Aišku, pasitaiko vaikų užkrėtimo atvejų, tačiau dažniausiai tai įvyksta nuo jų pačių tėvų. Tačiau vaikai nėra viruso nešiotojai, jis jiems faktiškai nedaro jokios įtakos“.
Tačiau patys tyrimo autoriai tvirtina, kad buvo neteisingai suprasti: aišku, kad vaikai gali platinti virusą ir užkrėsti kitus, įskaitant suaugusiuosius. Londono karališkojo pediatrijos koledžo išplatintame pranešime teigiama, kad kai kurios žiniasklaidos priemonės neteisingai juos interpretavo tvirtindamos, kad vaikai tariamai negali tapti Covid-19 nešiotojais.
„Ši informacija neatspindi koledžo pozicijos ir neturi įrodymų pagrindo“, – tvirtinama pranešime.
„Šiuo metu mes neturime pakankamai pagrindo manyti, kad vaikas, kuris serga Covid-19, gali būti nors kiek mažiau pavojingas už bet kurį suaugusįjį ligos perdavimo kitam atžvilgiu“, – BBC patvirtino vienas iš mokslinio tyrimo autorių, Sautamptono universitetinės ligoninės infekcinių ligų pediatras Alsadairas Munro.
„Dabar jau atsiranda duomenų, kurie rodo, kad vaikai patys yra mažiau pažeidžiami viruso už suaugusiuosius, ir tarp jų pasitaiko mažiau ligos nešiotojų. Tačiau akivaizdu tik tai, kad vaikai išgyvena infekciją daug lengvesne forma“, – pažymi jis.
Rizikos įvertinimas
Statistika iš tiesų rodo, kad sunkia Covid-19 forma vaikai serga itin retai. JAV, pavyzdžiui, paaugliai iki 18 metų sudaro vos 1,7 proc. bendro infekuotųjų skaičiaus. Panaši situacija stebima ir Ispanijoje, Italijoje, Pietų Korėjoje ar kitose šalyse.
Kinijoje atliktas tyrimas parodė, kad 90 proc. iš daugiau nei 2 tūkst. infekuotų vaikų Covid-19 persirgo palyginti lengva forma, nors 40 proc. jų vis tik išsivystė plaučių uždegimas – beveik visiems be jokių simptomų.
Šendženo medikams ištyrus apie 1,3 tūkst. žmonių, su kuriais bendravo jų gydomi Covid-19 užsikrėtę vaikai iki ligos diagnozavimo, paaiškėjo, kad užkrėstųjų vaikų iki 10 metų dalis sudaro lygiai tiek pat, kiek ir tarp suaugusiųjų: 7-8 proc.
Būtent todėl vienas žymiausių Vokietijos virusologų Christianas Drostenas siūlo neskubėti su mokyklų atidarymu ir gerai apsvarstyti mokyklų ir vaikų darželių atidarymo perspektyvas. Jo teigimu, atidaryti mokymo įstaigas reikia palaipsniui – laikantis socialinės distancijos ir kitų saugumo priemonių.
