• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Su koronavirusu žmonija kovoja jau daugiau nei pusantrų metų ir apie šią mirtiną ligą sužinome vis daugiau. Štai Olandų mokslininkai suskaičiavo, kad koronavirusą nuo šeimininko pasigauna net penktadalis naminių kačių ir šunų ir jau rekomenduoja sergant nebučiuoti šuns ir nesidalinti lova su kate. O vokiečių mokslininkai skelbia radę atsakymą, kodėl prasirgus COVID-19 žmonėms dar ilgas savaites ar mėnesius stinga jėgų, skauda galvą ar trūksta deguonies. 

Su koronavirusu žmonija kovoja jau daugiau nei pusantrų metų ir apie šią mirtiną ligą sužinome vis daugiau. Štai Olandų mokslininkai suskaičiavo, kad koronavirusą nuo šeimininko pasigauna net penktadalis naminių kačių ir šunų ir jau rekomenduoja sergant nebučiuoti šuns ir nesidalinti lova su kate. O vokiečių mokslininkai skelbia radę atsakymą, kodėl prasirgus COVID-19 žmonėms dar ilgas savaites ar mėnesius stinga jėgų, skauda galvą ar trūksta deguonies. 

REKLAMA

Vokietijos Makso Planko instituto mokslininkai padarė išties svarbų atradimą bandydami išsiaiškinti, kodėl gi žmonės persirgę koronavirusu kartais dar ilgas savaites sunkiai kvėpuoja, kenčia galvos skausmus ar silpnumą. Vokiečiai atidžiau pažvelgė į pacientų kraują – o tiksliau mūsų kraujagyslėmis keliaujančius eritrocitus ir leukocitus. Pasirodo COVID juos ilgam susargdina.

Makso Planko instituto mokslininkas Jochenas Guckas sako: „Nuo fizinių kraujo kūnelių savybių priklauso, kaip jie keliauja po kūną. Vienas iš ilgalaikių Covid simptomų pasireiškia nuovargiu ar silpnumu. Aiškėja, kad kraujo kūneliai nebegali tinkamai atlikti savo darbo, keliauti per plaučius ir organus.“

REKLAMA
REKLAMA

Mokslininkų sukonstruotas įrenginys pro siaurą kanalą dideliu greičiu siunčia kraują ir fiksuoja, kaip kraujo kūneliams sekasi pralysti. Pasirodo eritrocitai ir leukocitai po COVID-19 lyg sukietėję – negali dorai lankstytis.

REKLAMA

Mokslininkas Martinas Kraeteris sako: „Įprastai raudonieji kraujo kūneliai gali smarkiai išsitempti. Jie minkšti ir puikiai pralenda per ploniausius kapiliarus. O pas COVID pacientus – didelė dalis kūnelių jau negali taip lankstytis.“

Todėl kraujas prasčiau išnešioja deguonį po visą kūną, pacientai ilgas savaites gali jaustis silpnai, kėsti galvos skausmus, alpti.

Tuo metu olandų mokslininkai giliau pažvelgė į tai, kaip koronavirusas veikia mūsų namų augintinius. Ištyrę kelis šimtus kačių ir šunų jie išsiaiškino, kad koronavirusu, kartu su šeimininku praserga kone penktadalis augintinių.

REKLAMA
REKLAMA

Utrechto universiteto mokslininkė Els Broens teigia: „Dauguma šeimininkų labai artimai kontaktuoja su augintiniais, su jais miega. Todėl ir perduoda ligą.“

Mokslininkė džiaugiasi, kad katės ir šunys bent jau neplatina ligos žmonėms ir kitiems keturkojams. Ir dažniausiai patys perserga nesunkiai: „Pavojus augintiniams mažas, bet yra išimčių – sunkiai sergančių kačių ir šunų. Todėl sergantiems žmonėms rekomenduočiau artimai nebendrauti su augintiniu, kaip ir su kitais žmonėmis namuose.“

Iki šiol žinoma tik kad koronavirusu užsikrėtusios audinės jį sparčiai platina ir gali perduoti žmonėms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų