Pasak A. Kozlovo, kurį cituoja „The Moscow Times“, bendri naftos ištekliai Rusijoje vertinami 31 mlrd. tonų. Tačiau iš jų pelningi tik trečdalis – 13 mlrd. tonų. Šiuo metu naftos kompanijos kasmet išgauna apie 500 mln. tonų naftos.
„Be žinomų atsargų, Rusijos teritorijoje yra 95 mlrd. tonų „naftos išteklių“ – sakė A. Kozlovas. – Tačiau ypatumas tas, kad didžioji jų dalis yra sunkiai išgaunama“. Pagal Energetikos strategiją iki 2050 m., kurią balandžio mėn. patvirtino vyriausybė, jau artimiausiais metais naftos gavyba šalyje gali pradėti sparčiai mažėti. Pagal inercinį scenarijų, naftos gavyba sumažės nuo dabartinių 530–540 mln. tonų per metus iki 477 mln. tonų 2036 m., o iki 2050 m. – iki 287 mln. tonų. Naftos eksportas turės būti sumažintas 3 kartus – nuo 234 iki 79 mln. tonų per metus.
Pagal „stresinį scenarijų“, kuris apima Vakarų sankcijų sugriežtinimą ir spartesnį pasaulio atsisakymą naudoti angliavandenilius, iki 2050 m. Rusija kasmet išgaus tik 171 mln. tonų naftos – tris kartus mažiau nei dabar. O eksportui nebeliks nė barelio: jo apimtis sumažės iki nulio.
Putinas skuba, kol dar kažką gali padaryti?
Kai kurie analitikai, tokie kaip George’as Friedmanas („Stratfor“) ar Peteris Zeihanas taip pat skelbia teoriją, kad Rusija skuba įtvirtinti įtakos sferas buvusioje Sovietų Sąjungoje ar platesniame regione dabar, kol ji turi pajėgumų tai padaryti, prieš susiduriant su vidiniais demografiniais ir ekonominiais nuosmukiais.
„Rusija yra „laikina galybė“, kuri neišvengiamai silpnės dėl demografijos (problemų) ir priklausomybės nuo resursų“, – kalbėjo P. Zeihanas Joe Rogano tinklalaidėje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!