Kai kuriais mirties nuo koronaviruso atvejais paaiškėdavo, kad sunkinanti aplinkybė buvo anksčiau nediagnozuotos ligos. Tačiau kitais atvejais tokie paaiškinimai netinka, todėl mokslininkai vis dar, jau praėjus 3 mėnesiams nuo epidemijos pradžios, sunkiai suranda paaiškinimų, kodėl koronavirusas staiga pakerta ir jaunus žmones.
Tiesa, yra keletas teorijų. Kai kurie mokslininkai tiki, kad viruso kiekis, patenkantis į žmogaus organizmą, gali turėti kritinių pasekmių. Manoma, kad milžiniška viruso dozė apsunkina žmonių būklę.
„Žmogui, turinčiam didelę viruso apkrovą, tenka daugiau viruso dalelių nei tam, kuris sulaukia mažiau viruso, – aiškina virusologė Alison Sinclair iš Sasekso universiteto. – Tačiau ji taip pat pažymėjo, kad mes kol kas dar užtikrintai nežinome, kokį poveikį viruso apkrova daro Covid-19 užkrėstam žmogui.
Šio požiūrio laikosi ir Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos mokslininkas Edwardas Parkeris: „Covid-19 atveju pirminiai tyrimai iš Kinijos rodo, kad sunkesnės būklės pacientai pasižymi didesniu kiekiu viruso, kaip būna ir SARS ar gripo atveju“.
Kiti argumentuoja, kad yra galimas genetinis polinkis: kitaip tariant, vieni asmenys yra labiau linkę „priimti“ virusą už kitus.
Šią idėją iškėlė Londono imperatoriškojo koledžo virusologas Michaelis Skinneris.
„Labai tikėtina, kad kai kurie iš mūsų gali turėti genų rinkinį, kuris padidina tikimybes, kad mes blogiau sureaguosime į šio koronaviruso infekciją“, – aiškino jis.
Tokio polinkio pavyzdys yra herpesvirusinė infekcija, sukelianti pūslelinę. Kai kurie žmonės, dėl centrinės nervų sistemos mutacijos, veikiančios ląstelių receptorius, vadinamus TLR3, negali susitvarkyti su didžiausiu viruso poveikiu: jie užsikrečia liga, vadinama herpesvirusiniu encefalitu, kuri gali sukelti traukulius vaikams.
„Gali būti, kad mes matome panašaus pobūdžio kai kurių asmenų imlumą Covid-19 atveju, ir tai sukelia stipresnius pašalinius efektus“, – „The Guardian“ cituojamas M. Skinneris.
