Rusija ir vėl tapo karine grėsmę rytinio aljanso pasienio valstybėms. Didžiuliai migrantų srautai pasiekė Europos krantus. Teroristai užpuolė kontinento didžiuosius miestus. ES susidūrė su pačia didžiausia savo istorijoje krize dėl to, kad Didžioji Britanija nubalsavo už išstojimą.
Trys pagrindinės temos: Rusija, migrantai, santykiai su ES
Visų pirma, ir tai svarbiausia, NATO lyderiai patvirtins sprendimą užtikrinti patikimesnį Rusijos agresijos sulaikymą Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuodamas keturis batalionus po 1 tūkst. žmonių kiekviename iš jų. Naudojantis nuolatine rotacija aljanso pajėgos taps faktiškai nuolatinėmis. Pasak NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, tai „pats stipriausias mūsų kolektyvinės gynybos žingsnis nuo pat Šaltojo karo laikų“.
Antra, NATO gali paskelbti apie naujas priemones, leisiančias gintis pavojams iš pietų – kalbama bus ir apie teroristus, ir apie didžiulius migracinius srautus. I. Daalderis pažymi, kad nė viena iš NATO šalių, kurios buvo užpultos teroristų, nepasinaudojo galimybe aktyvuoti 5-ąją straipsnį, nors įvykdyti teroro išpuoliai neabejotinai yra „ginkluotas puolimas“. Anot šio straipsnio, vienos iš NATO valstybių puolimas būtų laikomas viso aljanso puolimu.
Ir galų gale, dėka „Brexit“ susitikimo metu bus aptariama NATO (kurios nare išlieka Didžioji Britanija) ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo problema. Anot eksperto, NATO ir ES bendradarbiavimo plėtros klausimas nėra paprastas. Kai kuriose Europos šalyse, o taip pat ir ES vadovybėje jau seniai bręsta norai kurti bendras ES gynybines pajėgas – iki pat tam tikros europiečių armijos įkūrimo. Didžioji Britanija pasisakė prieš bet kokias tokias pastangas, tačiau „Brexit“ susilpnino jų įtaką.
Anot I. Daalderio, gynybiniu požiūriu Europai NATO ir ES „geba papildyti viena kitą, kaip parodė kovos su piratais Somalio pakrantėse bei prekyba žmonėmis Egėjaus jūroje, ir taikos palaikymas Kosove“.
Ilgai lauktas sprendimas
„The New York Times“ pažymi, kad Lenkijos vadovybė ilgus metus laukė NATO viršūnių susitikimo, kuriame būtų pripažinta tai, kas jiems yra akivaizdi realybė: vienintelis adekvatus atsakas į Rusijos agresiją – dislokuoti daugiau sąjungininkų karių ir technikos išilgai rytinės sienos. Tačiau dabar, kai šis sprendimas jau turės būti priimtas, neaišku, ar kas nors į tai atkreips dėmesį Didžiosios Britanijos skandalingo pasitraukimo iš ES fone.
„Iš karinės pusės šis susitikimas bus skirtas galios augimui išilgai rytinės sienos, – teigia politologas Michalas Baranowski. – Iš politinės – tai susitikimas, skirtas „Brexit“.
Jo manymu, daugelis to, kas tikimasi ir bus patvirtinta, jau buvo nuspręsta ankstesniuose susitikimuose, todėl dėmesys, greičiausiai, bus sukoncentruotas į tai, kaip aljanso narės, įskaitant Didžiąją Britaniją, bandys demonstruoti Vakarų vienybės šou, nepaisant „Brexit“ šešėlio ir ES karščiavimo.
„NATO – tai paskutinė Europos tvirtovė, ir tai yra svarbiausia jungtis tarp Europos bei Šiaurės Amerikos, – pareiškė Johnso Hopkinso universiteto profesorius Jakubas Grygielis – Todėl, tikėtina, NATO taps dar svarbesne ES silpnumo akivaizdoje, nes ir toliau tarnaus kaip koordinacijos bei bendradarbiavimo mechanizmas“.
Tolimesnės perspektyvos: ginklavimasis ar bendradarbiavimas su Rusija?
Leidinys primena, kad paskutinio NATO susitikimo metu Velse 2014-aisiais, išsyk po Krymo aneksijos, paskelbė apie naujų greitojo reagavimo būrių, kurie galėtų staigiai persikelti į pavojaus ištiktą regioną, kūrimą. Tačiau užsitęsus Rusijos agresijai, pasienio valstybės, su Lenkija ir Baltijos šalimis priešakyje šįsyk pareikalavo daug stabilesnės gynybos.
Lenkų valdininkai pareiškė, kad pageidautų daug didesnių NATO pajėgų, tačiau šiuo momentu yra patenkinti tuo, ką turi. „Tai geras kompromisas tarp pageidavimų ir galimybių“, – pareiškė Tomasz Szatkowski, Lenkijos gynybos ministro pavaduotojas.
Ekspertai pripažįsta, kad Lenkijos pageidavimai ir realybė gerokai skiriasi, o skaičiai yra gana simboliški. Tačiau, akivaizdu, svarbiausia tai, kad ta kariuomenė bus dislokuota.
Varšuvos universiteto profesorius Romanas Kuzniaras mano, kad svarbesnis klausimas yra tas, kaip Lenkija ir kitos pasienio valstybės sureaguos į „naują strateginę realybę“, kuri reikš NATO kariuomenės dislokavimą jų teritorijoje, nors ir ne tais kiekiais, kurių šios pageidautų. „Ar jos įkurs savo, daug efektyvesnį karinių pajėgų ir teritorinės gynybos potencialią? – klausia ekspertas. – Ar jos sieks gauti puolamųjų ginklų, kad galėtų gąsdinti rusų valdas? Ar kažkokiu būdu susitars su Rusija?“
