Galimas šio karo priežastis ir D. Trumpo numanomus motyvus laidoje „Sukasi pasaulis“ aptarė naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Ona Šniukštaitė ir Andrius Jakimčuk.
Šioje istorijoje išsiskiria vienas esminis elementas, kuris, skirtingai nei daugelyje kitų geopolitinių konfliktų, yra gana aiškus – Hormūzo sąsiauris kontrolė. Tai ne tik strategiškai svarbus jūrų kelias, bet ir potencialus spaudimo instrumentas. Jeigu Iranas išlaiko galimybę kontroliuoti šį sąsiaurį, jis išlaiko ir vadinamąjį „teroro svertą“ pasaulio ekonomikai. Praradus šią kontrolę, režimo stabilumas galėtų būti rimtai sukrėstas, nors tai dar nereiškia greitų ar aiškių politinių pokyčių šalies viduje.
Tuo pat metu Donaldas Trumpas viešai kalba apie būtinybę didinti JAV karinį biudžetą – net iki papildomų 200 mlrd. dolerių, argumentuodamas tai „neramiu pasauliu“. Tokia retorika leidžia manyti, kad konfliktas gali būti naudojamas ir vidaus politikos tikslams, stiprinant saugumo naratyvą bei legitimuojant didesnes karines išlaidas.
Neatmestina ir asmeninių motyvų versija. Viešojoje erdvėje buvo daug kalbama apie galimus planuotus pasikėsinimus prieš D. Trumpą, nors konkrečių įrodymų taip ir nebuvo pateikta. Vis dėlto tokios kalbos galėjo turėti įtakos sprendimų priėmimui, ypač turint omenyje D. Trumpo politinį stilių.
Kita vertus, dalis analitikų, tarp jų ir Tuckeris Carlsonas, kelia klausimą – kodėl būtent dabar? Vienas paprastas atsakymas būtų „dėl Izraelio“, tačiau tai gali būti tik dalis paveikslo. Platesnėje geopolitinėje perspektyvoje galima įžvelgti ir kitą logiką: Rusijos silpnėjimas atveria vadinamąjį „galimybių langą“, kuriuo JAV galėtų pasinaudoti siekdamos sustiprinti savo pozicijas prieš kitas joms nepalankias valstybes – tokias kaip Iranas, Venesuela ar Kuba.
Ar Trumpas siekia perimti strateginės svarbos prekybos mazgus?
Ieškant gilesnės logikos Trumpo veiksmuose, vis dažniau keliama hipotezė, kad tikrasis tikslas gali būti globalios energijos eksporto kontrolės perėmimas. Tokiu atveju scenarijus būtų gana paprastas: destabilizuojamas regionas, o vėliau JAV pasiūlo „saugumo garantiją“ kritiniams transporto mazgams, tokiems kaip Hormūzo sąsiauris. Tai leistų ne tik užtikrinti kontrolę, bet ir įvesti tam tikrą „mokestį už saugumą“.
Panaši logika galioja ir kitur. Bab el-Mandebo sąsiauris, jungiantis Raudonąją jūrą su Adeno įlanka, jau dabar yra stipriai veikiamas JAV karinio buvimo – šalia, Džibutyje, įsikūrusi viena svarbiausių JAV karinių bazių Afrikoje. Tai leidžia efektyviai kontroliuoti vieną svarbiausių pasaulio prekybos arterijų.
Prieš tai buvo veiksmai Venesueloje, kurie baigėsi perimtais prekybos nafta srautais, tikinama, kad Panamos kontrolė taip pat perimta, o Grenlandijos klausimas vis dar kelia įtampą net ir su NATO sąjungininkėmis.
Visa tai leidžia daryti išvadą, kad D. Trumpo veiksmai Irane greičiausiai yra ne vieno motyvo rezultatas. Tai gali būti asmeninių ambicijų, geopolitinės strategijos ir ekonominių interesų derinys, kurio pagrindinis tikslas – ne tik momentinė karinė pergalė, bet ir ilgalaikė įtaka globaliai energetikos ir saugumo architektūrai.
Daugiau apie situaciją Irane, trumpiausią kovą prieš Putiną ir kitus aktualius įvykius – „Sukasi pasaulis“ laidoje, kurią galima žiūrėti ir „YouTube“, paspaudus ant šios nuorodos.
- 00:00 Derybos atsinaujina: nei Ukrainai, nei Rusijai dabar neapsimoka nusileisti
- 20:31 Ko iš tiesų siekia Trumpas Irane? Ar gali tikrasis siekis būti Hormūzo įlankos kontrolė?
- 40:37 15 minučių šlovės: kaip Putino pakalikas bandė jį kritikuoti
- 53:45 Meningito protrūkis: itin retas „superskleidėjo“ atvejis
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
