Viena aktualiausių naujienų visiems žmonėms – orai. Žiūrėdami žinias visada sulaukiame orų prognozės, kad žinotume kaip apsirengti rytoj, pasiimti su savimi skėtį ar ne. Tik panašu, kad dėl klimato kaitos orų prognozės darysis vis niūresnės.
Potvynių bangos Didžiojoje Britanijoje
Oksfordo universitetas skelbia, jog yra tikėtina, kad intensyvios liūtys, kurios buvo pastebimos kartą į šimtmetį dabar bus beveik trylika kartų dažnesnės. Tai reiškia, kad pietinėje Anglijos dalyje itin didelis kiekis kritulių gali iškristi kas 8 metai. Kai kurie skeptikai linkę manyti, kad lietus yra gerai ir jo reikia augalijai, tačiau dažni krituliai reikštų ir žymiai dažnesnes bei ekstremalesnes potvynių bangas.
Aplinkos ir geografijos universiteto mokyklos mokytojo Friedrike Otto teigimu, mes niekada negalėsime iki galo pasakyti ar potvynis kilo dėl klimato kaitos. Tačiau tikėtina, kad itin daug kritulių turėjusios pastarosios žiemos Didžiojoje Britanijoje tikrai gali būti klimato kaitos, kurią sąlygojo žmonių veikla, padarinys. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir kita tarša padarė savo darbą ir tikimybė, kad vis daugiau kritulių iškris pietinėje Anglijos dalyje tik padidėjo.
Mokslininkai, kurie atliko tyrimą, įspėja, jog duomenys apie augančią ekstremalesnių orų tikimybę buvo paskaičiuoti remiantis neseniai užfiksuotu kritulių kiekiu ir lyginant su buvusių metų kiekiu bei atsižvelgiant į ateities prognozes ir įvairius klimato kaitos scenarijus.
Lietuvos orų laukia permainos
Galbūt mūsų šalyje ir nesulauksime tokių potvynių kaip Anglijoje, tačiau orų permainų galime tikėtis ir Lietuvoje. Juk pastarąsias savaites mėgaujamės itin šiltais orais ir nė nesusimąstome, kad mums prieš akis vyksta klimato kaitos organizuojami Lietuvos orų perversmai. Klausimas, kiek ilgai toks oras lepins mus, nes klimato kaita rengia ir kitų staigmenų. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus specialisto Justino Kilpio, Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje galima pastebėti, kad orai darosi vis ekstremalesni: sausus laikotarpius staiga keičia intensyvios liūtys, o šiltus orus staiga pakeičia šaltis. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: šią žiemą, sausio mėnesio pradžioje, buvo labai šilta, miškuose buvo galima rasti žydinčių žibučių, tačiau vėliau, sausio viduryje, orai staiga pasikeitė ir temperatūra vietomis nukrito iki -25 °C. Tokie staigūs orų svyravimai Lietuvoje tampa dažnesni. Palyginę praeitų metų balandį ir šių metų balandį taip pat matome, kad jie yra labai skirtingi: praeitais metais iki balandžio vidurio daug kur laikėsi sniegas, o šiais metais aukšta temperatūra muša rekordus, o mažas kritulių kiekis lemia didelį miškų gaisringumą. Panašios tendencijos išliks ir ateityje: temperatūros svyravimai taps didesni, galima tikėtis daugiau trumpų, bet stiprių liūčių, žiemą mažės sniego, o pavasarį ir vasarą dėl nepakankamo drėkinimo gali išaugti gaisrų pavojus.
Norėdami išvengti rimtesnių orų permainų turime nedelsiant keisti savo elgseną t. y. rūšiuoti atliekas, rinktis lietuviškas prekes, naudoti medvilninį pirkinių krepšį, rinktis energiją taupančias lemputes, važinėti viešuoju transportu arba dviračiu bei prisijungti prie socialinių akcijų, kurioms rūpi kokiame pasaulyje gyvensime rytoj.
Pagal: http://www.theguardian.com/
