Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos (PLA) Pietų teatro vadavietė diena anksčiau pranešė, kad jos karinis jūrų laivynas ir oro pajėgos dvi dienas iki ketvirtadienio imtinai vykdys „įprastinį patruliavimą“ Pietų Kinijos jūroje.
Pranešime neminėta, kur tiksliai vyksta patruliavimas, nepateikta konkrečių detalių dėl pratybų tikslų.
Tuo pat metu JAV paskelbė, kad amerikiečių lėktuvnešio „USS Carl Vinson“ smogiamoji grupė vykdo dviejų dienų pratybas su Filipinų kariniu jūrų laivynu.
Kinija ketvirtadienį JAV ir Filipinų veiksmus pavadino provokaciniais. Manila ir Vašingtonas „įvykdė provokacinės karinės veiklos Pietų Kinijos jūroje, norėdami pasipuikuoti savo karine galia“, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas).
Jo teigimu, amerikiečių ir filipiniečių pratybos „kenkia jūrinės padėties ir su ja susijusių ginčų valdymui bei kontrolei“.
Pekinas reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą ir ignoruoja tarptautinio tribunolo sprendimą, kad jos neturi teisinio pagrindo.
Kinija dislokuoja laivus patruliuoti šiame svarbiame vandens kelyje ir stato bei militarizuoja dirbtines salas, siekdama paremti savo pretenzijas.
Paprastai Pekinas ambicijoms demonstruoti pasitelkia pakrančių apsaugos tarnybą, bet nėra neįprastos ir karinės pratybos. Kinų karinis laivynas esą įprastines pratybas buvo surengęs ir lapkričio pabaigoje.
Tačiau šios savaitės pratybos surengtos po įtempto priešpriešos tarp Kinijos ir Filipinų ginčijamuose rifuose mėnesio, kai įvyko abiejų šalių laivų susidūrimas ir kai kinų laivai vandens patrankomis vaikydavo filipiniečių laivus.
„Ryžtingos priemonės“
Vienas ekspertas naujienų agentūrai AFP sakė, kad Pekinas siekia paversti Pietų Kinijos jūrą Kinijos kontroliuojamu vandens keliu ir strategine kliūtimi kitoms šalims.
„Pietų Kinijos jūra tampa [...] svarbia gynybos zona Kinijai“, – sakė Singapūro Nanjango technologijų universiteto dėstytojas ir karinis ekspertas Michaelas Raska (Maiklas Raska).
Pasak jo, Pekinas minima jūra taip pat naudojasi žvalgymo ir stebėjimo pajėgumams išbandyti, didindamas savo pajėgumus ir įtaką.
Kinija šią savaitę tvirtino, kad dėl išaugusios įtampos yra kalti Filipinai. Kinų Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Manila „sulaužė savo žodį, pakeitė savo politiką, pažeidė Kinijos suverenumą, vėl ir vėl rengė provokacijas ir išprovokavo sudėtingų situacijų“.
„Kinija imsis ryžtingų priemonių prieš bet kokius jos suverenumo pažeidimus ir provokacijas, tvirtai gins savo teritorinį suverenumą ir jūrų teises bei interesus“, – gruodžio 29-ąją eilinėje spaudos konferencijoje sakė ministerijos atstovė Mao Ning.
Be to, pratybos surengtos Kinijos gynybos ministru neseniai paskyrus buvusį karinio jūrų laivyno vadą ir Pietų teatro vadavietės vado pavaduotoją Dong Juną (Dong Dziuną).
Kinijos politikos ekspertė Sheena Chestnut Greitens (Šina Čestnat Greitens) AFP sakė, kad paaukštinant Dong Juną reikšmės galėjo turėti jo patirtis svarbiuose karinės įtampos rajonuose ir kariniame jūrų laivyne.
„Jis turi operatyvinės patirties ir kvalifikacijos Taivano, Pietų Kinijos jūros ir Rytų Kinijos jūros iššūkiams“, – sakė ji.
