„Remdamasis prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyva oficialiai kreipiausi į JT Saugumo Tarybos valstybes nares, prašydamas nedelsiant surengti konsultacijas pagal Budapešto memorandumo 6-ąjį straipsnį, kad būtų aptarti neatidėliotini veiksmai, nukreipti į deeskalavimą, taip pat praktiniai žingsniai Ukrainos saugumui užtikrinti“, – per „Twitter“ parašė D. Kuleba.
Budapešto memorandumas dėl saugumo garantijų Ukrainai yra tarptautinis dokumentas, pasirašytas Kijevui prisijungus prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT). Jis turėjo garantuoti Ukrainos teritorinį vientisumą mainais į Kijevo sutikimą atsisakyti branduolinio arsenalo, likusio Ukrainoje, kai 1991 metais subyrėjo Sovietų Sąjunga.
Memorandumas garantuoja, kad branduolinio ginklo neturinčios Ukrainos atžvilgiu bus laikomasi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Baigiamojo akto, Jungtinių Tautų chartijos ir NPT nuostatų. Budapešto memorandumą 1994 metų gruodžio 5 dieną pasirašė Ukrainos, JAV, Rusijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai.
Prancūzija ir Kinija – dar dvi valstybės, priklausančios NPT, Budapešto memorandumo pasirašymo metu turėjusios branduolinių ginklų, atskirais pareiškimais patvirtino, kad laikysis analogiškų garantijų, bet šio dokumento nepasirašė.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva vėliau pirmadienį savo sprendimą dėl Rytų Ukrainoje įsitvirtinusių prokremliškų separatistų prašymą pripažinti jų įkurtų „liaudies respublikų“ suverenitetą.
Vašingtonas perspėjo, jog jeigu Maskva pripažintų šias teritorijas, tai būtų „šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas“.
Vakarai kaltina Rusiją, sutelkusią prie sienų su Ukraina daugiau kaip 150 tūkst. karių, planuojant pulti šią šalį. Maskva savo ruožtu neigia ketinanti pradėti invaziją.
