Idėja paprasta – darbuotojai dirbtų keturias dienas per savaitę, gaudami tokį patį atlyginimą ir gaudami tokias pačias išmokas, bet turėdami tokį patį darbo krūvį, skelbia portalas „Euronews“.
Keturių dienų darbo savaitės idėjos šalininkai teigia, kad ją įgyvendinus padidėja darbuotojų pasitenkinimas ir produktyvumas.
Profesinės sąjungos visoje Europoje ragina vyriausybes įgyvendinti keturių dienų darbo savaitę, tačiau kai kurios šalys šią idėją išbandė.
Belgija įveda keturių dienų darbo savaitę darbuotojams, kurie to pageidauja
Belgija tapo pirmąja Europos šalimi, priėmusia įstatymą dėl keturių darbo dienų savaitės.
2022 m. vasarį Belgijos darbuotojai iškovojo teisę visą darbo savaitę dirbti keturias dienas vietoj įprastų penkių, neprarasdami atlyginimo.
Naujasis įstatymas įsigaliojo 2021 m. lapkričio 21 d. Jis leido darbuotojams nuspręsti, ar dirbti keturias, ar penkias dienas per savaitę.
Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis de Croo viliasi, kad šis pakeitimas padės padaryti Belgijos darbo rinką lankstesnę ir leis žmonėms lengviau derinti šeimyninį gyvenimą su karjera.
Jis taip pat pridūrė, kad naujasis modelis turėtų sukurti dinamiškesnę ekonomiką.
„Tikslas – suteikti žmonėms ir įmonėms daugiau laisvės organizuoti savo darbo laiką, – sakė jis. – Jei palygintumėte mūsų šalį su kitomis, dažnai pamatytumėte, kad esame kur kas mažiau dinamiški“.
Perspektyva patraukli ne visiems
Eurostato 2021 m. trečiojo ketvirčio duomenimis, tik maždaug 71 iš 100 20–64 metų amžiaus grupės belgų turi darbą, t. y. mažiau nei euro zonos vidurkis (apie 73) ir dešimčia procentinių punktų mažiau nei kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose ir Vokietijoje.
Šalies septynių partijų federalinės koalicijos susitarime nustatytas tikslas iki 2030 m. pasiekti 80 proc. užimtumo lygį, kuris padėtų išlaikyti adekvačias pensijas arba finansuoti būsimą mokesčių mažinimą.
Tačiau keturių darbo dienų savaitės perspektyva patraukli ne visiems.
Kai kurie visą darbo dieną dirbantys darbuotojai iš tiesų dirbs labai ilgas dienas, jei nuspręs sutrumpinti savo darbo laiką, o kiti, pavyzdžiui, pamainomis dirbantys darbuotojai, paprasčiausiai neturės tokios lanksčios galimybės.
Portugalija paskelbė bandanti įgyvendinti naują koncepciją
Po sėkmingų kitų žemyne vykdomų bandomųjų programų, Portugalija ėmėsi ryžto ir prisijungė prie vis gausėjančio šalių, bandančių įgyvendinti keturių dienų savaitės koncepciją, sąrašo.
2022 m. birželio pradžioje paskelbus apie vyriausybės finansuojamą bandomąjį projektą, 39 privačios įmonės, bendradarbiaudamos su pelno nesiekiančia organizacija „4 Day Week Global“, pareiškė norą dalyvauti šioje iniciatyvoje.
Tikimasi, kad dalyvaujančios įmonės laikysis „100:80:100 modelio“ – 100 proc. darbo užmokesčio už 80 proc. laiko mainais į įsipareigojimą išlaikyti bent 100 proc. produktyvumą.
Remiantis Londono ir Readingo universitetų, padedančių prižiūrėti šį bandymą, parengta ataskaita, 72 proc. žmonių dirba daugiau nei 40 valandų per savaitę, todėl Portugalijoje darbo savaitė yra trečia ilgiausia tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių.
Jungtinėje Karalystėje atliktas bandymas jau pripažintas „itin sėkmingu“
Jungtinės Karalystės įmonės, kurios praėjusiais metais šešis mėnesius bandė keturių dienų darbo savaitę, dabar planuoja trumpesnę darbo savaitę įvesti visam laikui, nes eksperimentas buvo pripažintas „itin sėkmingu“.
Šešių mėnesių bandomojoje programoje – didžiausioje tokio pobūdžio programoje – dalyvavo dešimtys įmonių. 2022 m. birželio mėn. pradėta vykdyti bandomoji programa, kurios tikslas – ištirti trumpesnių darbo valandų poveikį įmonių produktyvumui ir darbuotojų gerovei, taip pat poveikį aplinkai ir lyčių lygybei.
Programoje, kurią vykdo Kembridžo ir Oksfordo universitetų bei Bostono koledžo mokslininkai, taip pat organizacija „4 Day Week Global“ ir kitos propagavimo grupės, pavyzdžiui, kampanija „4 Day Week UK Campaign“ ir Jungtinės Karalystės analitinis centras „Autonomy“, užsiregistravo maždaug 61 Jungtinės Karalystės įmonė ir daugiau kaip 3 300 darbuotojų.
Didžioji dauguma (apie 92 proc.) bandyme dalyvavusių įmonių po bandomojo laikotarpio nusprendė tęsti keturių darbo dienų savaitės politiką. Kaip ir naujojo Portugalijos bandymo metu, darbuotojai turėjo laikytis „100:80:100 modelio“.
„Panašios programos pradedamos įgyvendinti JAV ir Airijoje, dar daugiau planuojama Kanadoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje“, – sakė „4 dienų savaitės“ kampanijos Jungtinėje Karalystėje direktorius Joe Ryle.
Škotija ir Velsas prisijungia prie augančio pasaulinio judėjimo
Škotijoje vyriausybinis bandymas, skirtas valstybės tarnautojams, prasidėjo praėjusiais metais, o Velso vyriausybė 2023 m. gegužės mėnesį paskelbė, kad taip pat svarsto galimybę atlikti bandymą.
Šis sprendimas buvo valdančiosios Škotijos nacionalinės partijos (SNP) rinkimų kampanijos pažado kulminacija, o pirmasis ministras Humza Yousafas praėjusių metų rugsėjo mėnesį paskelbė apie viešojo sektoriaus bandymą, kuriuo pirmą kartą Jungtinėje Karalystėje pasinaudos visos vyriausybinės agentūros.
Buvo atkreiptas dėmesys į Škotijos analitinio centro Viešosios politikos tyrimų instituto (IPPR) Škotijoje neseniai atliktą apklausą, kuri parodė, kad 80 proc. apklaustųjų labai teigiamai vertino šią iniciatyvą.
Respondentai teigė, kad programa labai pagerins jų sveikatą ir laimę. Škotija taip pat nurodė Islandiją ir jos gerus rezultatus kaip svarbią priežastį rizikuoti su keturių dienų darbo savaite.
Seneddo (Velso parlamento) narys ir komiteto pirmininkas Jackas Sargeantas sakė interneto svetainei „Nation.Cymru“, kad Velsas turėtų imtis iniciatyvos ištirti keturių dienų savaitės galimybę.
„Tai drąsus pasiūlymas, bet ne drąsesnis nei tų kampanijos dalyvių, kurie kovojo už penkių dienų darbo savaitę, mokamas atostogas ir ligos išmokas, kurias dabar laikome savaime suprantamu dalyku“, – sakė jis.
„Ragindami įvesti keturių dienų darbo savaitę, mes kalbame apie darbo valandų sutrumpinimą organizacijoje, bet ne apie darbo užmokesčio dydžio sumažinimą. Yra atlikta nemažai bandymų, kurie rodo, kad darbuotojų produktyvumas didėja“.
Ispanija pradeda bandomąjį etapą
Po to, kai maža kairiųjų partija „Más País“ praėjusiais metais paskelbė, kad vyriausybė sutiko su jų prašymu pradėti kuklią bandomąją keturių dienų darbo savaitės programą, Ispanija 2022 m. gruodžio mėnesį pradėjo bandomąjį projektą.
Bandomuoju projektu siekiama išsiaiškinti, ar galima padidinti našumą. Užsiregistravusios įmonės gali gauti pagalbą iš 10 mln. eurų siekiančio vyriausybės fondo, tačiau jos turi sukurti būdus, kaip padidinti našumą, kad būtų kompensuotas darbo užmokesčio išlaidų viršijimas, pranešė Ispanijos pramonės ministerija.
Šie patobulinimai turi būti įgyvendinti per metus, o įmonė turi dalyvauti programoje mažiausiai dvejus metus. Programoje gali dalyvauti tik visą darbo dieną pagal nuolatinę darbo sutartį dirbantys darbuotojai.
Pirmaisiais bandomosios programos metais vyriausybė iš dalies finansuos darbo užmokesčio išlaidas ir padės finansuoti mokymus, skirtus efektyvumui didinti.
Islandija – viena iš keturių dienų darbo savaitės lyderių
2015–2019 m. Islandija vykdė didžiausią pasaulyje 35–36 valandų darbo savaitės (sutrumpintos nuo tradicinių 40 valandų) bandomąjį projektą, tačiau nereikalavo atitinkamai mažinti darbo užmokesčio.
Bandomajame etape dalyvavo apie 2 500 žmonių.
Siekiant užtikrinti kokybės kontrolę, rezultatus analizavo Didžiosios Britanijos analitinis centras „Autonomy“ ir Islandijos ne pelno siekianti Tvarumo ir demokratijos asociacija (ALDA).
Tyrėjai bandomąjį projektą pavadino sėkmingu, o Islandijos profesinės sąjungos derėjosi dėl darbo valandų sutrumpinimo.
Tyrimas taip pat lėmė reikšmingus pokyčius Islandijoje – dabar beveik 90 proc. dirbančių gyventojų sutrumpintos darbo valandos arba sudarytos kitos sąlygos.
Tyrėjai nustatė, kad sumažėjo darbuotojų patiriamas stresas ir perdegimas, pagerėjo gyvenimo ir darbo pusiausvyra.
Švedijos reakcija į keturių dienų darbo savaitę nevienareikšmė
Švedijoje keturių dienų darbo savaitė su visišku darbo užmokesčiu buvo išbandyta 2015 m. ir sulaukė nevienareikšmiškų rezultatų.
Buvo siūloma išbandyti šešių valandų darbo dieną vietoj aštuonių valandų darbo dienos neprarandant darbo užmokesčio, tačiau ne visiems patiko idėja išleisti pinigus bandymui.
Net kairiosios partijos manė, kad tai įgyvendinti plačiu mastu būtų per brangu.
Tačiau teigiamų rezultatų pasiekta universitetinės ligoninės ortopedijos skyriuje, kuriame 80 slaugytojų ir gydytojų perėjo prie šešių valandų darbo dienos ir pasamdė naujų darbuotojų, kad kompensuotų prarastą laiką.
Medicinos darbuotojai reagavo teigiamai, tačiau eksperimentas taip pat sulaukė daug kritikos ir nebuvo atnaujintas.
Tačiau kai kurios bendrovės, pavyzdžiui, automobilių gamintoja „Toyota“, nusprendė ir toliau sutrumpinti savo darbuotojų darbo laiką. Automobilių įmonė jau prieš 10 metų buvo nusprendusi taip elgtis su mechanikais ir laikėsi savo sprendimo.
Suomija neįvedė keturių dienų darbo savaitės
Šių metų pradžioje ši šiaurės Europos šalis trumpam pateko į tarptautinių naujienų antraštes po to, kai, kaip pranešama, smarkiai sutrumpino darbo valandas.
Suomijos vyriausybė esą norėjo įvesti keturių dienų darbo savaitę ir šešių valandų darbo dieną. Tačiau paaiškėjo, kad tai buvo netikra naujiena.
Dabartinė ministrė pirmininkė Sanna Marin 2019 m. rugpjūčio mėnesį socialiniame tinkle „X“ rašė apie šią idėją, tačiau ji nebuvo įtraukta į vyriausybės darbotvarkę.
Vokietijoje darbo savaitė kone trumpiausia
Vokietijoje vidutinė darbo savaitė yra viena trumpiausių Europoje. Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) duomenimis, vidutinė darbo savaitė trunka 34,2 valandos. Nepaisant to, profesinės sąjungos ragina dar labiau sutrumpinti darbo valandas.
Balandžio mėnesį didžiausia šalies profesinė sąjunga „IG Metall“ paragino trumpinti darbo savaitę, teigdama, kad tai padėtų išsaugoti darbo vietas ir išvengti atleidimų.
Remiantis „Forsa“ apklausos duomenimis, 71 proc. dirbančiųjų Vokietijoje norėtų turėti galimybę dirbti tik keturias dienas per savaitę.
Kiek daugiau nei trys ketvirtadaliai apklaustųjų teigė pritariantys tam, kad vyriausybė išnagrinėtų galimybę įvesti keturių dienų darbo savaitę. Tarp darbdavių tam pritarė daugiau nei du iš trijų.
Didžioji dauguma (75 proc.) mano, kad keturių darbo dienų savaitė būtų pageidautina darbuotojams, o 59 proc. apklaustųjų mano, kad tai turėtų būti naudinga ir darbdaviams.
Įmanomas projekto įgyvendinimas
Beveik pusė darbdavių (46 proc.) teigė manantys, kad keturių darbo dienų savaitės išbandymas jų darbo vietoje yra „įmanomas“.
Dar neaišku, ar tokia priemonė bus įgyvendinta, ar ji bus svarstoma nacionaliniu lygmeniu, ar Vokietijos vyriausybė priims teisės aktus.
Tačiau praėjusių metų rugsėjo mėnesį pradėta nauja privati iniciatyva, pagal kurią įmonės kviečiamos registruotis ir dalyvauti šešių mėnesių bandyme.
Berlyne įsikūrusi vadybos konsultacijų bendrovė „Intraprenör“ kartu su Miunsterio universitetu ir „4 Day Week Global“ inicijavo bandomąjį projektą, kuriame norima pritraukti bent 50 įmonių.
Tikimasi, kad bandomasis projektas prasidės iki metų pabaigos.
Apskritai atrodo, kad keturių dienų darbo savaitė pamažu, bet užtikrintai populiarėja visame pasaulyje, tačiau dar neaišku, ar vyriausybės galutinai patvirtins šią idėją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ar jie ten 4 dienas "dirba" ,ar 4-rias minutes-rezultatas tas pats
