Smūgiai, kaip vyro šeima pasakojo CNN, pylėsi kaskart, kai jo atsakymai nepatiko jo tardytojams – rusų kareiviams ir prorusiškiems separatistams.
Vyrai klausinėjo apie jo politines pažiūras, ateities planus, požiūrį į karą. Jie patikrino jo dokumentus, paėmė pirštų atspaudus ir nurengė, kad patikrintų, ar jis neturi nacionalistinių tatuiruočių ar žymių, kurios išduotų, kad jis tarnavo kariuomenėje.
„Jie bandė ką nors iš jo išmušti“, – interviu CNN pasakojo jo dukra Marija Vdovyčenka.
Marija sakė, kad praėjusį mėnesį per tardymą jos tėvas gavo tiek smūgių į galvą, kad keli medicininiai tyrimai patvirtino, jog jo regėjimas buvo visam laikui pažeistas. Tačiau Oleksandras buvo vienas iš laimingųjų. Jis išgyveno „filtravimą“.
Kai kovo pradžioje Rusijos kariai nuo invazijos pradžios pamažu ėmė įsitvirtinti Rytų Ukrainoje, ėmė rastis įrodymų, kad Rusijos pajėgos žemindavo vietos civilius ir dažnai pasitelkdami smurtą juos tardydavo.
Praėjus trims karo mėnesiams, šis nužmoginimo procesas, žinomas kaip „filtravimas“, tapo Rusijos okupacijos gyvenimo realybės dalimi.
CNN kalbėjosi su keletu ukrainiečių, kurie per pastaruosius du mėnesius išgyveno „filtravimo“ procesą. Daugelis per daug bijo kalbėti viešai, baimindamiesi dėl artimųjų ir draugų, kurie vis dar bando pabėgti iš Rusijos valdomų teritorijų, saugumo.
Visi žmonės, su kuriais kalbėjo CNN, pasakojo, kad proceso metu susidūrė su grasinimais ir pažeminimais. Daugelis matė arba žino apie žmones, kuriuos paėmė Rusijos kariuomenė arba separatistų kariai, ir vėliau jie dingo be žinios.
