Zelenskis: Rusija „absoliučiai nužmogėjo“
Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apkaltino Rusiją „absoliučiu nužmogėjimu“ po to, kai Maskva surengė beprecedentę dieninę ataką visoje Ukrainoje, įskaitant istorinį Vakarų Ukrainos miesto Lvivo centrą.
Rusija per parą į Ukrainą paleido beveik 1000 dronų, žuvo mažiausiai 3 žmonės
Rusija per pastarąją parą į Ukrainą paleido beveik 1000 dronų, antradienį pranešė Ukrainos oro pajėgos po to, kai per beprecedentį dieninį apšaudymą karo niokojamoje šalyje žuvo mažiausiai trys žmonės.
„Atsižvelgiant į naktinę ataką (...) priešas panaudojo beveik 1000 smogiamųjų dronų“, – „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos ir pridūrė, kad „dienos atakos geografija buvo platesnė nei naktį“, taikantis į vakarinius Ukrainos regionus, esančius už šimtų kilometrų nuo fronto linijos.
Per dieninę Rusijos bepiločių orlaivių ataką Vakarų Ukrainos mieste žuvo du žmonės
Antradienį per retą dieninę Rusijos bepiločių orlaivių ataką Vakarų Ukrainos Ivano Frankivsko mieste žuvo du žmonės, o dar keturi buvo sužeisti, tarp jų – šešiametis, informavo regiono vadovė.
„Dėl priešo atakos Ivano Frankivsko centre žuvo du žmonės“, – socialiniuose tinkluose parašė Svitlana Onyščuk ir pridūrė, kad buvo apgadinta 10 gyvenamųjų pastatų ir gimdymo namai.
Ispanijoje ir Vokietijoje sulaikyti įtariami Rusijos šnipai
Vokietijoje ir Ispanijoje dėl įtarimų šnipinėjimu Rusijos žvalgybai buvo sulaikyti du asmenys, antradienį pranešė Vokietijos federalinė prokuratūra.
Ši agentūra nurodė, kad šnipų taikinys buvo vokietis, kuris tiekė į Ukrainą bepiločius orlaivius ir susijusius komponentus. 45 m. moteris iš Rumunijos buvo sulaikyta šiaurės vakariniame Vokietijos Reinės mieste, o 43 m. ukrainietis vyras buvo sulaikytas pietrytiniame Ispanijos Eldos mieste.
Prasidėjus Maskvos invazijai į Ukrainą, Vokietijos žvalgybos tarnybos įspėjo apie didėjančią grėsmę, kurią kelia Rusijos šnipinėjimas, sabotažas ir dezinformacija.
Kada Ukraina taps ES nare? Įvardytos 2 būtinos sąlygos
Marta Kos, Europos Komisijos plėtros komisarė, teigė, kad Ukrainos įstojimas į Europos Sąjungą iki 2027 metų yra neįmanomas ir priklauso nuo taikos pasiekimo bei reformų įgyvendinimo, praneša „Politico“.
Per Rusijos ataką visoje Ukrainoje žuvo penki žmonės
Antradienį per didžiausią ataką per kelias savaites Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių salvė visoje Ukrainoje pražudė penkis žmones, o dar daugiau kaip 20 sužeidė, pranešė pareigūnai.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai pietiniame Zaporižios mieste, kuris nuolat patiria Rusijos atakas, matė gaisrą, siaučiantį keliuose daugiaaukščio daugiabučio aukštuose, išdaužytus langus ir balkonus bei iš pastato kylančius pilkus dūmus.
Naktinė ataka buvo surengta Ukrainai nerimaujant, kad jai gali būti sunku atremti nesiliaujančius Rusijos oro smūgius, nes vykstant karui Artimuosiuose Rytuose senka jos turimos JAV oro gynybos sistemų atsargos.
Rusija naktį paleido daugiau kaip 390 puolamųjų bepiločių orlaivių ir 34 įvairaus tipo raketas – balistines, kruizines ir valdomąsias, paleidžiamas iš oro, pranešė Kyjivo oro pajėgos ir prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šie skaičiai aiškiai rodo, kad siekiant apsaugoti gyvybes nuo Rusijos smūgių, reikia daugiau apsaugos“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis ir kartu pridūrė, kad „svarbu toliau remti Ukrainą ir užtikrinti, jog visi susitarimai dėl oro gynybos būtų įgyvendinti laiku“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha apkaltino Maskvą tyčia taikantis į civilius.
Ukrainos oro pajėgos nurodė, kad perėmė 365 bepiločius orlaivius ir 25 raketas. Visoje šalyje vykdomos paieškos ir gelbėjimo operacijos, pažymėjo V. Zelenskis.
Trečią JAV tarpininkaujamų Maskvos ir Kyjivo derybų, kuriomis siekiama užbaigti jau ketverius metus vykstančią Rusijos invaziją, ratą sutrikdė karas Artimuosiuose Rytuose. Siekdama atgaivinti derybų procesą, Ukraina praėjusį savaitgalį nusiuntė delegaciją į Jungtines Valstijas, tačiau ši iniciatyva greito rezultato nedavė.
Kyjivas siekia išmainyti savo kovos su bepiločiais orlaiviais technologijas ir žinias į įprastines oro gynybos raketas, kurių jam skubiai reikia, ir išsiuntė apie 200 karinių ekspertų į Persijos įlankos šalis, susiduriančias su Irano bepiločių atakomis.
Pataikyta į namus ir infrastruktūrą
Smūgių išvakarėse V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi perspėjo, kad „mūsų žvalgyba turi informacijos, jog rusai galbūt ruošia masinį smūgį“.
Rusijos raketos ir bepiločiai orlaiviai atakavo gyvenamuosius rajonus, taip pat transporto ir energetikos infrastruktūrą, teigė Ukrainos valdžios institucijos.
Centrinėje Poltavos srityje žuvo du žmonės, o dar 12 buvo sužeisti, tarp jų – 5 m. vaikas, kuris pateko į intensyviosios terapijos skyrių, informavo avarinės tarnybos. Vietos žiniasklaida paskelbė nuotraukas, kuriose matyti gyvenamieji pastatai su išdaužytais langais ir apdegusiais fasadais.
61 m. traukinio keleivis Charkive „mirė įvykio vietoje“, kai į vagoną pataikė bepilotis orlaivis, pranešė regiono prokuratūra. O Zaporižioje, kur AFP matė degantį daugiabutį, per „masinį kombinuotą raketų ir bepiločių orlaivių smūgį“ žuvo vienas žmogus, o dar mažiausiai devyni buvo sužeisti, sakė regiono gubernatorius.
Vienas žmogus taip pat žuvo savo namuose pietiniame pafrontės mieste Chersone, teigė pareigūnai.
Rusija 2022 m. vasario mėnesį įsiveržė į Ukrainą ir nuo to laiko okupavo didelius rytinės ir pietinės šalies dalies plotus, tuo pačiu kasdien apšaudydama kaimyninę šalį raketomis ir bepiločiais orlaiviais. Karas privertė milijonus žmonių palikti savo namus ir pražudė šimtus tūkstančių karių bei dešimtis tūkstančių civilių.
Kalbant apie mūšio lauką, Rusijos kariuomenė antradienį pareiškė, kad šiaurės rytinėje Charkivo srityje užėmė Ukrainos kaimą.
Maskvos pajėgos jau daug mėnesių stumiasi į priekį, tačiau pažanga daroma lėtai ir turi didžiulę žmogiškąją kainą.
Masinės atakos nesiliauja: rusai keičia taktiką
Per masinę ataką prieš Ukrainą kovo 24-osios naktį Rusija panaudojo iki 40 proc. sukauptų ginklų atsargų. Ataka tęsiasi, ir galimi tolesni raketų paleidimai, teigia Ukrainos gynybos ministro patarėjas Serhijus Beskrestnovas ir Ukrainos oro pajėgos, nurodo „RBC-Ukraina“.
„Šiuo metu, mano nuomone, Rusija panaudojo iki 40 proc. atakai paruoštų ginklų. Ataka prieš Ukrainą tęsiasi. Manau, kad šiandien pamatysime daugiau raketų“, – pabrėžia jis.
Pasak jo, rusai nuolat keičia masinių smūgių taktiką – taip jie bando rasti silpnąsias vietas ir pralaužti Ukrainos oro gynybą.
Jis priduria, kad Rusija dabar taiko užsitęsusio smūgio strategiją.
Ukrainos oro pajėgos praneša, kad šiuo metu virš Ukrainos aptikta daug rusiškų kamikadzių dronų
Taip pat pranešama, kad dideliu greičiu judantis taikinys artėja Odesos link.
Vietiniai „Telegram“ kanalai praneša apie sprogimus Kyjive. Oro gynybos sistemos atremia Rusijos dronų atakas.
JT: nuo karo Ukrainoje pradžios žuvo daugiau kaip 15 tūkst. civilių
Nuo Rusijos plataus masto invazijos Ukrainoje, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, žuvo mažiausiai 15 364 civiliai, įskaitant 775 vaikus. Daugiau kaip 42 tūkst. žmonių buvo sužeisti. Tai kalbėdama Saugumo Taryboje pareiškė JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politiniais klausimais Rosemary DiCarlo.
Vis dėlto tikrasis aukų skaičius, anot jos, gali būti daug didesnis, nes daugelio incidentų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.
Vien tik 2026 m. vasarį, anot JT, žuvo 188 civiliai ir 757 buvo sužeisti. Tai atitinka 45 proc. padidėjimą, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
JT, be to, atkreipia dėmesį į didėjantį atakų prieš transporto ir geležinkelių infrastruktūrą skaičių. Smarkiai paveiktas ir energijos tiekimas: sunaikinta apie 60 procentų dujų gavybos pajėgumų. Be to, apgadintos visos šalies šiluminės elektrinės.
Ukrainos žvalgyba: Rusija verbuoja užsieniečius į kariuomenę darydama spaudimą migrantams
Maskva sukūrė mechanizmą, leidžiantį priverstinai įtraukti užsieniečius į karinę tarnybą išvengiant tiesioginio verbavimo.
Apie tai per „Telegram“ pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.
„Kremlius, patiriantis didelius nuostolius Ukrainoje, atsigręžė į naują rezervą – migrantus, gyvenančius Rusijoje, bet neturinčius pilietybės. Dauguma Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių oficialiai priešinasi savo piliečių verbavimui į Rusijos kariuomenę, todėl Maskva pasirinko apėjimo metodą – dirbtinai sukūrė sąlygas, kuriomis buvimas šalyje be Rusijos paso iš esmės tapo neįmanomas“, – sakoma pranešime.
Vienintelė siūloma išeitis – sutartis su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, automatiškai atverianti kelią į pilietybę.
Užsienio žvalgybos tarnyba, remdamasi Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pranešė, kad 2024 m. Rusija priverstinai išsiuntė daugiau nei 157 tūkst. užsieniečių, pažeidusių migracijos įstatymus – 45 proc. daugiau nei 2023 metais.
2025 m. šis skaičius sumažėjo iki 72 tūkst. žmonių. „Vidaus reikalų ministras Kolokoltsevas šį skirtumą paaiškino paprastai: galėjome išsiųsti dešimt kartų daugiau, bet nepakanka finansavimo. Tiems, kurie nebuvo išsiųsti, netrukus gali grėsti alternatyva – frontas“, – pareiškė agentūra.
Pranešime sakoma, kad ministerija parengė Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, gerokai išplečiančius spaudimo užsieniečiams pagrindus.
„Tarp jų – atsakomybė už ekstremizmą, grėsmę visuomenės ir informacijos saugumui, religinių įstatymų pažeidimus, vertimą streikuoti, piktnaudžiavimą žodžio laisve ir ekstremistinio turinio skleidimą per audiovizualines paslaugas“, – teigia Užsienio žvalgybos tarnyba.
Už Rusijos administracinių nusižengimų kodekso straipsnio „Ekstremistinės medžiagos platinimas“ pažeidimus siūloma pagrindinė bausmė – išsiuntimas iš šalies. Planuojama gerokai padidinti ir baudas už buvimo režimo pažeidimus.
„Baudų didinimas Rusijoje tradiciškai lydimas didesnio kyšininkavimo – ir Kremlius tai supranta. Tikrasis mechanizmo tikslas yra kitas – priversti migrantus, norinčius normalizuoti savo šeimų padėtį ir išvengti persekiojimo, savanoriškai pasirašyti sutartį. Formaliai – jokios prievartos, jokio verbavimo. Asmuo tiesiog „pasirenka“ pilietybę tarnaudamas agresoriaus armijoje“, – teigia Užsienio žvalgybos tarnyba.
„The Moscow Times“: Rusijos universitetai spaudžia studentus eiti į karą
Rusijos valdžia vis dažniau naujų kareivių ieško universitetuose, nes karui prieš Ukrainą tęsiantis ketverius metus mažėja savanorių, o karo aukų skaičius siekia šimtus tūkstančių, praneša „The Moscow Times“.
Į vieną Novosibirsko kolegijų Sibire atvykę karo prievolės pareigūnai tikėjosi, kad studentai sutiks eiti į karą ir tapti dronų operatoriais, bet nedaugelis susigundė tokiu pasiūlymu.
Tuo pasipiktinusi kolegijos direktorė Marija Kirsanova ėmėsi gėdinti studentus, o jos pasisakymas buvo nufilmuotas ir įkeltas į internetą.
„Negi jūs visi sėdite čia kaip bailiai ir bijote dėl savo gyvybės?“, – savo studentus kritikavo direktorė ir kaltino juos, kad jie bijo grįžti iš karo cinko karstuose.
Nors Rusijos kariuomenės masinė verbavimo kampanija, žadanti didelius atlyginimus, prasidėjo netrukus po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m., šių metų sausio mėnesį suintensyvėjo pastangos į karą įvelti ir studentus, skelbia nevyriausybinė organizacija „Idite Lesom“, padedanti rusams išvengti šaukimo į kariuomenę.
Verbavimo metodai
Verbavimo kampanijos derinamos pagal mokslo metus, organizacijos „Idite Lesom“ atstovas spaudai Ivanas Čuviliajevas sakė leidiniui „The Moscow Times“.
Kariuomenės atstovai dažnai taikosi į studentus žiemos egzaminų sesijos metu – ypač į tuos, kurių prastesni pažymiai ar kurie perlaiko egzaminus.
Studentus paimti į kariuomenę stengiamasi keliais būdais.
Jie paprastai kviečiami į susitikimus su kariuomenės atstovais ir raginami pasirašyti sutartis su bepiločių sistemų pajėgomis. Kartais jų prašoma pasirašyti lankomumo dokumentus arba raštu patvirtinti, kad jie buvo informuoti apie karinio kontrakto sąlygas.
Taip pat grasinama, kad studentai bus pašalinti iš švietimo įstaigos dėl nepažangumo.
Universitetai taip pat platina Gynybos ministerijos lankstinukus, rodo patriotinius filmus ir skelbia straipsnius apie studentus, kurie neva jau pasirašė kontraktus su kariuomene.
Studentų žiniasklaidos priemonė „Groza“ apskaičiavo, kad verbavimo kampanijos vyko mažiausiai 201 universitete ir kolegijoje visoje Rusijoje.
Kovo mėnesį prestižiniame Maskvos valstybinio universiteto Žurnalistikos fakultete, esančiame už kelių žingsnių nuo Kremliaus, pasirodė skelbimai, reklamuojantys karinę tarnybą.
Vasario mėnesį Maskvos medicinos kolegijos Nr. 2 studentams buvo pasakyta, kad karinio kontrakto pasirašymas yra „bilietas į gyvenimą“ ir kad naujokai nebus siunčiami į fronto liniją.
Viena iš pirmaujančių Rusijos teisės mokyklų, O. E. Kutafino Maskvos valstybinis teisės universitetas, paskelbė neva anoniminio studento atsiliepimą, kuris teigė, kad tarnauti kariuomenėje yra garbė.
Sibiro federaliniame universitete Krasnojarske verbuotojai studentams sakė, kad jaunuoliai labiausiai tinka valdyti dronus, nes „jie nuo vaikystės domisi mobiliaisiais telefonais ir kompiuteriniais žaidimais“.
Kai kurie universitetai atvirai susiejo tarnybą kariuomenėje su prastais akademiniais rezultatais.
Aukštoji ekonomikos mokykla pasiūlė žiemos sesijos egzaminų neišlaikiusiems studentams pasirašyti kontraktą su kariuomene, pabrėždama, kad tai yra alternatyva pašalinimui iš universiteto. Tarnybos metu jiems žadama suteikti akademinės atostogas ir nepašalinti iš įstaigos.
Kazanės inovatyvaus universiteto direktorė Julija Chadiulina akademinių skolų turintiems ar egzaminų neišlaikiusiems studentams sakė, kad jie „jau pašalinti“, bet vis dar turi galimybių, o Rusija jais tiki.
Naujų karių kvotos universitetams
Pasak „The Moscow Times“, panašu, kad Rusijos gynybos ministerija nustato universitetams kvotas tam, jog į kariuomenę paimtų tiek studentų, kiek tik įmanoma.
Iš vidinių dokumentų ir šaltinių paaiškėjo, kad Tolimųjų Rytų federalinis universitetas Vladivostoke vien vasarį į kariuomenę turėjo išsiųsti 32 studentus.
Rusijos valstybiniam humanitariniam universitetui nurodyta, kad 200 jo studentų turėtų pasirašyti karinės tarnybos kontraktus. Tačiau universiteto atstovas nepriklausomam akademiniam leidiniui „T-invariant“ aiškino, kad universitetas tik informuoja apie karinės tarnybos galimybes, o studentai sprendžia savarankiškai.
Novosibirsko valstybinis pedagoginis universitetas iki balandžio į karinę tarnybą turėjo pritraukti 109 studentus.
Universitetai ir kariuomenė žada, kad studentai valdys dronus ir nebus siunčiami į frontą.
Sankt Peterburgo valstybinio universiteto studentams Gynybos ministerija siūlo 50 tūkst. rublių (531 euro) vienkartinę išmoką ir 7 mln. rublių (apie 74,4 tūkst. eurų) metinį atlyginimą.
Taip pat siūlomi valstybės finansuojami mokslai po karinės tarnybos.
Nors studentams aiškinama, kad jie pasirašys tik vienerių metų kontraktą, tačiau po 2022 m. priimtose „dalinės mobilizacijos“ taisyklėse nurodoma, kad sutartys su kariuomene galioja iki mobilizacijos pabaigos, kuri oficialiai nebuvo paskelbta. „The Moscow Times“ kalbintas teisininkas visgi perspėjo, kad nėra jokios garantijos, jog kontraktą su kariuomene pasirašęs studentas nebus siunčiamas į frontą.
Rusijos smūgių aukų Ukrainoje padaugėjo iki penkių
Per masinę Rusijos raketų ir dronų ataką antradienį visoje Ukrainoje žuvo penki žmonės, pranešė regionų pareigūnai.
Naktį beveik visoje šalyje kaukė sirenos, o per atakas Poltavos srityje žuvo du žmonės, Zaporižioje, Chersone ir Charkivo srityje – po vieną.
Smūgių išvakarėse Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kasdieniame televizijos kreipimesi įspėjo, kad „yra informacijos iš mūsų žvalgybos, jog rusai gali ruošti masinį smūgį“.
Charkivo srities prokuratūros duomenimis, 61 metų elektrinio traukinio keleivis žuvo vietoje, kai apie 5 val. 20 min. vietos (ir Lietuvos) laiku į traukinį pataikė dronas.
Per smūgius taip pat „savo namuose žuvo civilis Chersono gyventojas“, sakė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Jaroslavas Šanko.
Žiniasklaidos priemonė „Suspilne Poltava“ antradienio rytą paskelbė nuotraukas, kuriose matyti gyvenamieji pastatai išdaužytais langais ir apdegusiais fasadais.
Poltavos srityje žuvo du žmonės ir septyni buvo sužeisti, pranešė pagalbos tarnybos.
Rusija taip pat įvykdė „masinį kombinuotą raketų ir dronų smūgį“ toliau į pietus esančioje Zaporižioje, teigė regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas, o gelbėtojai pranešė apie vieną žuvusį žmogų ir penkis sužeistus.
Pasak regiono karinės administracijos vadovo Oleksandro Hanžos, Rusija „dronais ir artilerija daugiau nei 20 kartų“ atakavo du Dnipropetrovsko srities rajonus.
76 metų moteris buvo sužeista ir paguldyta į ligoninę, platformoje „Telegram“ paskelbė O. Hanža.
Sumuose 65 metų tuščio mikroautobuso vairuotojas buvo sužeistas, kai į jo transporto priemonę pataikė dronas, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Olegas Hryhorovas.
Be to, Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad praėjusią naktį jos oro gynyba virš įvairių regionų perėmė 55 Ukrainos dronus.
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 25 Rusijos raketas ir 365 dronus
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 25 Rusijos raketas ir 365 įvairių tipų dronus, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 18 val. rusai surengė kombinuotą smūgį į Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą, naudodami kovinius dronus, iš oro paleidžiamas raketas ir antžemines raketas.
Iš viso Oro pajėgų elektroninės karybos padaliniai ore aptiko 426 ginklus:
septynias balistines raketas „Iskander-M/S-400“ (paleistos iš Kursko srities ir laikinai okupuotos Donecko srities teritorijos);
18 sparnuotųjų raketų Ch-101 (paleistos iš oro erdvės virš Kaspijos jūros);
penkias sparnuotąsias raketas „Iskander-K“ (paleistos iš Briansko srities);
keturias valdomas oras-žemė raketas Ch-59/69/31 (paleistos iš Kursko srities ir laikinai okupuotos Donecko srities teritorijos);
392 „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitų tipų bepiločius orlaivius, paleistus iš Briansko, Kursko, Oriolo, Šatalovo, Milerovo, Primorsko-Achtarsko, taip pat Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme. Apie 250 jų buvo „Shahed“ tipo dronai.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinės raketos, elektroninės karybos, nepilotuojamų sistemų padaliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki antradienio 9 val. Oro gynybos pajėgos numušė arba perėmė 390 taikinių, įskaitant 25 raketas ir 365 įvairių tipų dronus:
18 sparnuotųjų raketų Ch-101;
penkias sparnuotąsias raketass „Iskander-K“;
dvi valdomas oras-žemė raketas Ch-59/69;
365 dronus.
Šešios raketos ir 27 bepiločiai orlaiviai pataikė į 22 vietas, 10-yje vietų rasta numuštų dronų nuolaužų. Informacija apie tris raketas tikslinama. Ataka tęsėsi, oro erdvėje buvo keli priešo dronai.
Per didelio masto Rusijos smūgį Poltavos srityje žuvo du žmonės, 11 buvo sužeisti. Rusijos pajėgos taip pat surengė didžiulį smūgį į Zaporižią, naudodamos dronus ir raketas. Vienas žmogus žuvo ir penki buvo sužeisti.
Žiniasklaida: JAV spaudžia Ukrainą – pasitraukite iš Donbaso arba galime pasitraukti iš derybų
JAV kartu su Rusijos Federacija daro spaudimą Ukrainai išvesti kariuomenę iš Donbaso, rašo „Ukrainska pravda“. Leidinio šaltinių teigimu, jei šiuo klausimu nebus pasiekta pažanga, JAV gali pasitraukti iš derybų ir sutelkti dėmesį į karinę operaciją Irane.
Anot leidinio šaltinio, susitikimuose tarsi dalyvauja trys šalys, bet Ukraina nuolat diskutuoja su šiuo Ankoridžu (Ankoridže, Aliaskoje, rugpjūčio mėnesį vyko Trumpo ir Putino susitikimas – aut. past.).
„Tai reiškia, kad apie ką bebūtų kalbama, viskas visada susiveda į tai, kad amerikiečiai sako kažką panašaus į: „Pasitraukite iš Donbaso, ir mes jums pastatysime rojų, kaip susitarėme Aliaskoje“, – neslėpdamas susierzinimo „Ukrainska pravda“ pasakoja vienas iš V. Zelenskio komandos narių.
Leidinys pažymi, kad būtent aplink vienintelį klausimą – neokupuoto Donbaso statusą – ir sukurta visa derybų struktūra, kurią JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai kartu su rusais jau beveik pusę metų įvairiomis formomis bando parduoti Ukrainai kaip karo pabaigą.
Anot „Ukrainska pravda“, grėsmė likti be JAV pagalbos dabar atrodo bene realistiškiausia per plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metus.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio komandos narys, turėjęs galimybę susipažinti su paskutinio derybų raundo, vykusio kovo 21–22 d., rezultatais, pasidalijo savo įspūdžiais.
„Amerikiečiai nemato, kur galėtume susitarti dėl pagrindinio klausimo. Ir tai gali priversti juos apskritai pasitraukti iš proceso, pereiti prie Irano, savo rinkimų ir panašiai. Jie netgi pasirengę suteikti mums realias saugumo garantijas, jei pasitrauksime iš Donbaso. Bet kaip tai įgyvendinti Ukrainoje, tiesiog neįsivaizduoju“. – sakė V. Zelenskio komandos narys leidiniui.
Anot leidinio, iš tikrųjų derybos šiuo klausimu prasidėjo tarp dviejų šalių Aliaskoje, kada susitiko JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas.
Sprogimas gyvenamajame name Kryme: yra žuvusių ir sužeistų
Sevastopolio uostamiestyje Rusijos aneksuotame Kryme naktį į antradienį smarkus sprogimas gyvenamajame name, oficialiais duomenimis, pražudė du žmones.
„Dar aštuoni asmenys buvo sužeisti, gydytojai teikia visą reikalingą pagalbą“, – tinkle „Telegram“ rašė Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas. Sprogimo priežastis esą dar tiriama.
Sprogimo jėga, institucijų duomenimis, sugriovė dalį pastato. Nukentėjo ir kaimyninis namas. Todėl jis taip pat evakuotas.
Naktį Ukraina surengė dronų atakų prieš Krymą. Oro pavojus buvo paskelbtas ir Sevastopolyje. Tačiau nėra aišku, ar sprogimą sukėlė dronai.
Sevastopolis laikomas strategiškai svarbiu uostu su virtine karinių objektų.
Zelenskis: Rusija siunčia Iranui žvalgybos informaciją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Rusija perduoda žvalgybos informaciją Iranui, siekdama pratęsti karą Artimuosiuose Rytuose.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 890 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų kovo 24 d. dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 289 tūkst. 740 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 890 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 800 (+6) priešo tankų, 24 271 (+3) šarvuotą kovos mašiną, 38 695 (+33) artilerijos sistemas, 1 696 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 336 (+0) oro gynybos sistemas, 435 (+0) karo lėktuvus, 350 (+0) sraigtasparnių, 193 892 (+ 1 023) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 4 468 (+0) kruizines raketas, 33 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 84 955 (+180) automobilius ir degalų cisternas, 4 098 (+0) specialiosios įrangos vienetus.
Antradienio rytą Lenkija pakėlė naikintuvus: reagavo į Rusijos smūgius Ukrainai
Antradienio rytą Lenkija pakėlė kovinius lėktuvus ir paskelbė aukšto lygio antžeminės žvalgybos bei oro gynybos sistemų parengtį dėl Rusijos raketų smūgių į Ukrainos teritoriją.
Apie tai Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė pranešė socialiniame tinkle X.
„Dėl ilgojo nuotolio Rusijos oro pajėgų smūgių į Ukrainos teritoriją Lenkijos ir sąjungininkų oro pajėgos pradėjo veikti mūsų oro erdvėje. Vadovaudamasi galiojančiomis procedūromis, Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė aktyvavo reikiamas pajėgas ir turimus išteklius. Budinti naikintuvų pora ir ankstyvojo perspėjimo orlaiviai buvo pakelti, o antžeminės oro gynybos ir radiolokatorių žvalgymo sistemos buvo aukščiausio lygio parengties“, – sakoma pranešime.
Šios priemonės yra prevencinės ir skirtos apsaugoti ir apginti oro erdvę, ypač greta pavojaus zonų. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė teigė stebinti padėtį, pavaldžios pajėgos ir ištekliai yra visiškai parengti nedelsiant reaguoti.
Per didelio masto Rusijos oro antskrydį Poltavos bendruomenė patyrė aukų, žala padaryta gyvenamiesiems pastatams bei viešbučiui. Rusijos pajėgos surengė dar vieną kombinuotą ataką prieš Ukrainą, panaudojusios bepiločius orlaivius ir sparnuotąsias raketas. Daugumoje Ukrainos regionų buvo paskelbta apie oro antskrydžių pavojų.
Analitikai: Kremlius jau ruošia rusus blogoms žinioms iš fronto
Rusijos kariuomenė jau pradėjo pavasario–vasaros puolimą prieš Ukrainos „tvirtovių juostą“ Donecko srityje, tačiau Kremlius iš anksto rengia rusus susitaikyti su menkais rezultatais, lėtu žengimu į priekį ir didžiulėmis aukomis, rašo JAV karo studijų institutas (ISW) analitikai.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Rusija nusiuntė dešimtis tūkstančių karių į itin greitai retėjančius pėstininkų brigadas, kurie rengia šturmus, per kuriuos 4 dienų laikotarpyje žuvo ir buvo sužeista daugiau nei 6090 karių, o tai sudaro vidutiniškai apie 1520 aukų per dieną. O per pastarąją savaitę Rusijos kariuomenė iš viso neteko 8710 karių.
„Toks didelis nuostolių lygis yra nepriimtinas, atsižvelgiant į dabartinį naujokų įtraukimo į Rusijos kariuomenę tempą, ir, tikėtina, sumažins Rusijos galimybes vykdyti tokio masto puolimus vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje“, – pabrėžia analitikai.
ISW vertinimu, Rusijos pajėgos vargu ar užims „tvirtovių juostą“ 2026 m. ir, greičiausiai, pasieks tik nežymių taktinių laimėjimų, sumokėdamos didelę aukų kainą.
„Rusijos pareigūnai informacinėje erdvėje jau formuoja lūkesčius dėl lėto žengimo į priekį ir didelių nuostolių, tačiau vienas iš Rusijos Valstybės Dūmos deputatų kovo 23 d. pareiškė, kad visuose karuose būna aukų ir teigė, kad Rusijos pajėgos stengsis sumažinti nuostolius, „neskubant“ žengdamos į Slovjanską ir Kramatorską“, – rašo ISW.
Oro pavojus beveik visoje Ukrainoje: rusai smogė viešbučiui, yra žuvusių ir sužeistų
Dėl Rusijos raketų ir dronų smūgių visoje Ukrainoje antradienį aidėjo oro pavojaus sirenos, o per atakas Poltavoje žuvo du žmonės, Zaporižioje – dar vienas, pranešė regionų karinės administracijos.
Pasak regionų valdžios institucijų, ankstyvosiomis valandomis oro pavojaus signalai skambėjo visoje Ukrainoje, išskyrus Odesos regioną.
„Dėl priešo atakos Poltavos bendruomenėje užfiksuota žala gyvenamiesiems pastatams ir viešbučiui. Kilo gaisrai“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Poltavos regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Djakivnyčius.
„Deja, dėl atakos du žmonės žuvo ir septyni buvo sužeisti“, – sakė jis, vėliau pranešęs, kad sužeistųjų skaičius išaugo iki 11.
Toliau į pietus Rusija įvykdė „masinį kombinuotą raketų ir dronų smūgį“ Zaporižioje, teigė regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.
„Vienas žmogus žuvo, penki buvo sužeisti: naktinės priešo atakos Zaporižioje aukų skaičius auga“, – „Telegram“ paskelbė I. Fedorovas.
Jis pridūrė, kad buvo apgadinti šeši daugiabučiai ir du privatūs namai, parduotuvė, negyvenamieji pastatai bei pramoninės infrastruktūros objektas.
Smūgių išvakarėse Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kasdieniame televizijos kreipimesi įspėjo, kad „yra informacijos iš mūsų žvalgybos, jog rusai gali ruošti masinį smūgį“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Ukrainoje griaudėja sprogimai: rusai smogė civiliams ir UNESCO paveldo objektui
Rusijos pajėgos pataikė į pastatą Lvivo miesto centre, per antpuolį nukentėjo ir žmonės.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Lvivo srities karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis.
„Priešas toliau atakuoja Lvivo sritį. Buvo apgadintas pastatas Lvivo centre. Pirminiais duomenimis, nukentėjo UNESCO pasaulio paveldo objektas. Grėsmė tebėra didelė“, – teigiama pranešime.
Paskiau M. Kozyckis pridūrė, kad per išpuolį sunkiai sužeisti mažiausiai du žmonės.
Kaip praneša „Ukrinform“, daugumos Ukrainos regionų teritorijoje tebegalioja oro pavojaus signalas, nes šalies oro erdvėje vis dar yra didelis skaičius Rusijos dronų.